Žaneta Petrulionienė
Mieli skaitytojai,

eina į pabaigą dar vieni nerimo, įtampos, permainų ir aštrių diskusijų kupini metai. Belieka tikėtis, kad 2018-ieji bus geresni, ramesni ir taikesni. Šiemet šventinis periodas kaip niekada dosnus laisvų dienų. Po darbų maratono, dovanų ieškojimo galėsime atsikvėpti ir sumažinti įtampą, kuri kartais būdavo sunkiai pakeliama. Deja, per daugiadienes šventes iškyla kitų grėsmių, apie kurias ir norėtųsi padiskutuoti. Per Kūčias ir Kalėdas visi susėsime užstalėje ir valgysime, valgysime, valgysime – iki pat Naujųjų metų sutiktuvių ir dar keletą dienų po jų. Kūčių stalas bus kuklesnis, bet kalėdinis ir naujametis – tikrai labai sotus. Gausus lietuviškas stalas seniai tapo tradicija. Tai tarsi savotiškas tautinis paveldas, perduodamas iš kartos į kartą, kurio sunku atsisakyti. Ar tikrai mus turėtų graužti sąžinė valgant riebesnius patiekalus? Apie tai pasaulyje yra naujienų.

Iki šiol buvome tikinami, kad sotieji riebalai – pati didžiausia mitybos blogybė, kad būtina jų sumažinti iki 10 proc. bendros paros energinės vertės pagal Europos kardiologų draugijos gaires ir net dar mažiau – iki 6 proc. pagal Amerikos širdies asociacijos gaires. Šiemet buvo paskelbta įdomi žinia, kuri supurtė tradicinį požiūrį į mitybą, sudrebino pasaulį ir sukėlė aštrias diskusijas. Kalbu apie tyrimą PURE, kuris buvo pristatytas metiniame Europos kardiologų kongrese Barselonoje. Šiame tyrime 7 metus buvo tiriami 135 tūkst. asmenų mitybos įpročiai 18-oje pasaulio šalių. Nustatyta, kad didesnis riebalų (tarp jų ir sočiųjų) kiekis maiste buvo susijęs su mažesniu bendruoju mirtingumu. Angliavandenių kiekis maiste, atvirkščiai, mirtingumą didino. Tyrime patvirtinta teigiama vaisių, daržovių ir ankštinių įtaka mirtingumo mažinimui, tačiau iki tam tikros ribos – maksimali nauda stebėta valgant 3–4 porcijas per dieną (375–500 g/d.). Valgant daugiau, papildomos naudos nebuvo. Vertingesnės buvo žalios, termiškai neapdorotos daržovės, vaisiai ir ankštiniai. Tyrėjai nenustatė jokio ryšio tarp riebalų, angliavandenių, vaisių ir daržovių kiekio ir didžiųjų kardiovaskulinių įvykių. Tyrimo PURE autorius ir vadovas dr. Salimas Yusufas (Makmasterio universitetas, Hamiltonas) spaudos konferencijoje vylėsi, kad pagaliau žmonės nustos jausti kaltę saikingai valgydami riebesnio maisto. Jo nuomone, 40 proc. riebalų maiste – tai tikrai per daug, bet iki 30 proc. nėra blogai. Iki šiol labai bijojome sočiųjų riebalų, bet saikingas jų vartojimas nėra žalingas. Dar vienas profesoriaus patarimas: nereikia savęs versti per jėgą kasdien valgyti 5 ir daugiau porcijų daržovių ir vaisių, nes maksimali nauda gaunama iš 3–4 porcijų. Svarbiausi sveikos gyvensenos principai, pasak jo, nerūkyti ir daug judėti – šie du patarimai yra neabejotinai naudingi. Be to, reikia palaikyti protingą kūno svorį – neturėti antsvorio, bet ir nebūti liesam. Valgyti įvairų subalansuotą maistą – ir mėsos, ir žuvies, ir vaisių, ir daržovių, tačiau neverta tapti veganu arba stengtis kasdien suvalgyti daug augalinio maisto. Kai tyrimo vadovas savo mamai papasakojo apie gautus rezultatus, ši paklausė: O kam tu vargai darydamas šį tyrimą? Mūsų senelės ir prosenelės per amžius tai žinojo. Tikriausiai, ji buvo teisi. Ateityje bus siūloma peržiūrėti gaires.

Vertinant tyrime PURE kraujo biožymenis, nustatyta, kad riebalus maiste keičiant angliavandeniais stebimi nepalankūs pokyčiai: mažėja didelio tankio cholesterolio (DTL-ch), mažėja apoA1, daugėja trigliceridų, didėja trigliceridų ir DTL-ch santykis, apoB ir apoA1 santykis.

Tyrimo PURE rezultatai atspausdinti žinomuose žurnaluose (Lancet, Lancet Diabetes and Endocrinology, kt.). Amerikos širdies asociacija duomenis pavadino prieštaringais, reikalaujančiais papildomų tyrimų. Tačiau tyrimo autoriai daro išvadą, kad, nepaisant kai kurių prieštaravimų, per didelis riebalų sumažinimas maiste ir jų pakeitimas angliavandeniais nėra geriausias receptas kardiovaskulinei sveikatai.

Rašydama stabtelėjau ir pagalvojau, kad gal ir per daug dėmesio skiriame maistui. Gal ne tiek svarbu, ką ir kiek valgysime, juk daug svarbiau, kad artėjančios šventės priverstų sustoti, susimąstyti, atneštų sielos ramybę, atokvėpį, susikaupimą, kad už stalo susėstume jaukiai ir šiltai, skleisdami meilę ir dėmesį artimiesiems, dėkodami už praėjusius metus.

Gražių Jums artėjančių švenčių! Gerų ateinančių metų!

Prof. Žaneta Petrulionienė

Internistas Nr.10, 2017 m.