jatuzis-r
Mieli kolegos,

praūžė, nuvilnijo per Lietuvą tautą vienijančios pakilios šventės – atkurtos Lietuvos šimtmečio – renginiai, o vasario 22 dieną vėl kviečiame gydytojų specialistų ir šeimos gydytojų dialogui, kurios leitmotyvas – neurologinių ligų problemos. Tik trečius metus paeiliui vyksianti Lietuvos neurologų asociacijos Vilniaus krašto neurologų draugijos konferencija Neurologijos klausimai ir atsakymai klinikinėje praktikoje 2018 metais jau tapo laukiamu žiemos pradžios įvykiu. Tai puiki proga pristatyti šeimos gydytojams neurologijos ir susijusių medicinos sričių naujienas, mokslo laimėjimus, praktines gaires ir išgirsti šeimos gydytojų nuomonę ir lūkesčius. Šiame leidinyje pateikiame kai kurių konferencijoje pristatomų neurologinių problemų apžvalgas, rekomendacijas, ekspertų nuomones, naujų arba neišsemtų diagnostikos ir gydymo galimybių anonsus, nevengdami ir naujų, mažiau diskutuotų ar net prieštaringų temų.

Siekiant sumažinti sergamumą plačiai paplitusiomis ligomis, atpažinti retąsias ligas, pagerinti gydymo rezultatus, reikalingas glaudus skirtingų specialistų ir šeimos gydytojų bendradarbiavimas. Labai sparčiais žingsniais į priekį žengia genetikos mokslas, kurio praktinis pritaikymas tampa neatsiejama diagnostinio proceso dalimi. Apie epilepsijos genetinius tyrimus ir pacientų konsultavimą kalbama gydytojos genetikės dr. Birutės Tumienės straipsnyje. Šeimos gydytojams turėtų praversti ir žinios apie paslaugų pacientams, sergantiems retomis ligomis, organizavimą ir koordinavimą (B. Tumienė, Elena Jurevičienė). Dėl retų ligų retumo, skaičiaus ir įvairovės jas labai sunku atpažinti, o tikslios diagnozės nežinojimas neleidžia skirti specifinio gydymo, stebėsenos, numatyti ligos eigos ir prognozuoti ligos riziką šeimoje. Tai glumina pacientus ir jų artimuosius. Pacientas, kuriam nustatyta tiksli diagnozė, išvengia tolesnių, kai kuriais atvejais invazyvių, diagnostinių procedūrų ir tyrimų. Ligą diagnozavus iki simptomų pasireiškimo, kai kuriais atvejais galima išvengti ar sušvelninti ligos simptomus.

Dažnas pacientas skundžiasi nemiga. Miego, užimančio apie trečdalį žmogaus gyvenimo, svarba sveikatai ir visaverčiam gyvenimui yra neginčijamai svarbi. Nepailsėjęs naktį žmogus jaučiasi nuvargęs dieną, jam sunku susikaupti ir atlikti įprastus darbus, jis tampa pavojingas kelyje vairuodamas automobilį. Apie nemigos reikšmę ir keliamus pavojus kalbinome gyd. R. Masaitienę, o apie moterų nemigą ir jos gydymo ypatumus skaitykite doc. Alvydo Navicko straipsnyje.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie kanapių naudojimo medicinoje perspektyvas. Šio nuo seno auginamo vertingo augalo stigma, kaip narkotinių medžiagų žaliavos, ilgą laiką neleido net garsiai kalbėti apie teigiamas kanapių veikliųjų medžiagų savybes. Didėjant medicinos bendruomenės, pacientų ir visuomenės susidomėjimui, kylant diskusijoms dėl medicininių kanapių legalizavimo, skaitytojams turbūt bus įdomu paskaityti ne legendomis ir mitais, o objektyviais duomenimis pagrįstą Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktoranto Armino Jasionio straipsnį apie kanapių aktyviąsias medžiagas, jų poveikį žmogaus organizmui, sukauptus efektyvumo ir saugumo rezultatus gydant įvairias nervų sistemos ligas.

Neseniai Baltųjų rūmų atstovai pranešė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas puikiai atliko Monrealio pažinimo funkcijų vertinimo testą ir surinko maksimalų balų skaičių. Tai sukėlė didelį žurnalistų ir visuomenės susidomėjimą. O koks yra tas testas? Ir kokia pažinimo funkcijų ir jų sutrikimo reikšmė žmogaus sveikatai ir gyvenimui? Apie tai informacijos rasite pokalbyje Pažinimo funkcijos: ką daryti, kai Monrealio testas tampa sunkiai įveikiamas (prof. Dalius Jatužis). Lietuvos gydytojams šiame leidinyje pirmą kartą pristatome išverstą ir lietuviškai kalbančiai populiacijai adaptuotą naujausią Monrealio kognityvinio vertinimo variantą.

2014 metais Lietuvoje pradėta ūminio insulto skubiosios pagalbos teikimo reorganizacija ir įsteigtas Insulto centrų tinklas jau duoda labai apčiuopiamų rezultatų. 2017 metais Lietuvoje atlikta beveik 1 tūkst. trombolizių ir apie 300 trombektomijų – šių modernių specializuoto reperfuzinio gydymo procedūrų skaičiai per pastaruosius 5 metus išaugo ne procentais, o kartais. Gerėja ir gydymo organizacijos kokybė ir tempai insulto centrų priėmimo skyriuose. Tačiau išlieka daugybė spręstinų problemų – insulto atpažinimas, profilaktika, paskirto gydymo perimamumas, gydytojų bendradarbiavimas tęsiant paciento gydymą po insulto ir pan. Apie tai kalbėjomės su dr. Aleksandru Vilionskiu.

Linkiu Jums naudingų skaitinių ir sėkmingų 2018 metų!

Prof. Dalius Jatužis

Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas