Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

praėjo daugiau nei 10 metų nuo to momento, kai Lietuvoje 2006 metais buvo pradėta vykdyti Nacionalinė pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Rankose laikau ką tik atspausdintą leidinį Didelės kardiovaskulinės rizikos pirminės prevencijos strategija Lietuvoje, kuriame pateikiama programos apžvalga ir rezultatai. Kiekvienais metais pirminės sveikatos priežiūros specialistai (šeimos medikai – gydytojai ir slaugytojai) patikrina per 250 tūkst. darbingo amžiaus vyrų ir moterų, dar nesirgusių širdies ir kraujagyslių ligomis. Specializuotuose pacientų ištyrimo kardiovaskulinės prevencijos padaliniuose pastaraisiais metais išsamiai ištiriama per 17 tūkst. didelės rizikos asmenų. Išnagrinėjus pagrindinių rizikos veiksnių paplitimą ir dinamiką, matyti, kad tebevyrauja tie patys rizikos veiksniai – dislipidemija, arterinė hipertenzija, rūkymas, pilvinis nutukimas, metabolinis sindromas ir cukrinis diabetas. Pradeda ryškėti ir pirmosios teigiamos tendencijos – mažėja mirčių nuo išeminės širdies ligos ir insulto darbingo 40–65 metų gyventojų grupėje.

Jau keleri metai Lietuvoje vykdoma sunkiausios ir agresyviausios dislipidemijos formos – paveldimosios šeiminės hipercholesterolemijos – atrankos ir stebėsenos programa. Aiškėja, kad mūsų šalyje sunkios dislipidemijos dažnis yra didesnis, nei skelbiama užsienio autorių publikacijose.

Sveikatos patikros programų tikslas – ne tik nustatyti sveikatos rodiklių padidėjimą, bet ir pasiekti normalias tikslines reikšmes, jas palaikyti neleidžiant svyruoti dideliame diapazone. Literatūroje pasirodo vis naujesnių duomenų apie tai, kad didelis rodiklių variabilumas, kitaip tariant – šokinėjimas, ypač neigiamai veikia sveikatą.

Sveikatos patikrų duomenys centralizuotose duomenų bazėse kaupiami daugelyje pasaulio šalių. Patirties galime pasisemti iš kitų prevencinių ilgalaikių didelės apimties programų, vykdomų nacionaliniu mastu kitose šalyse. Jos pateikia labai įdomių duomenų. Pavyzdžiui, 2018 metų spalį žurnale Circulation dr. Mee Kyoung Kim su kolegomis paskelbti nauji duomenys parodė, kad yra laipsniškas ryšys tarp didelio variabilumo rodiklių, tokių kaip glikemija nevalgius, bendrasis cholesterolis, sistolinis kraujospūdis, kūno masės indeksas, ir kardiovaskulinių išeičių. Patvirtinta tyrimo hipotezė – kuo didesnis gliukozės, cholesterolio, kraujospūdžio, kūno masės indekso svyravimas, tuo didesnė mirčių ir nepalankių kardiovaskulinių išeičių rizika. Buvo tiriama, ar metabolinių rodiklių variabilumą galima laikyti prognostiniu surogatiniu miokardo infarkto, insulto ir mirties žymeniu bendrojoje populiacijoje.

Iki šiol buvo manoma, kad sveikatos išeitims nustatyti gali būti panaudojami esminiai metaboliniai bei fiziologiniai parametrai. Dr. M. K. Kim su kolegomis pademonstravo, kad tam tikrų rodiklių lygių svyravimai kaip nepriklausomi veiksniai gali būti susiję su sveikatos išeitimis. Tai – kraujospūdis, glikemija nevalgius, bendrasis cholesterolis ir kūno masės indeksas.

Tyrėjai atliko nacionalinį populiacinį kohortinį tyrimą naudodami Korėjos nacionalinės sveikatos draudimo sistemos (NHIS) duomenų bazę, į kurią yra įvesta daugiau nei 50 mln. pirminių informacinių duomenų apie gyventojų sveikatą. Į tyrimo populiaciją buvo įtraukti 6 748 773 asmenys. Tyrėjai įtraukė tuos, kuriems per pastaruosius 3 metus, iki prasidedant tyrimui, buvo atlikta sveikatos patikra ir kurie turėjo bent 2 sveikatos patikros vizitus per pastaruosius 3 metus. Į tyrimą nebuvo įtraukiami pacientai, kuriems jau anksčiau buvo diagnozuotas ir gydytas diabetas, hipertenzija, dislipidemija, nes šis gydymas galėjo turėti įtaką kūno masei bei kitiems rodikliams, taip pat siekiant atmesti galimą labai skirtingo vaistų vartojimo reguliarumo poveikį. Taip pat nebuvo įtraukiami asmenys, anksčiau persirgę miokardo infarktu ar insultu, kad būtų atmesta galima persirgtų ligų įtaka. Tyrėjai sukūrė 4 kintamųjų variabilumo skaičiavimo sistemą (angl. scoring system). Taip pat jie apibrėžė tyrimo išeitis – naujai diagnozuotą miokardo infarktą, insultą ar mirtį. Pacientai buvo stebimi 5,5 metų.

Tyrėjai nustatė, kad egzistuoja linijinė priklausomybė tarp didelio variabilumo rodiklių skaičiaus ir išeičių: tiriamųjų grupė su visų 4 rodiklių dideliu variabilumu turėjo gerokai didesnę mirties, infarkto ir insulto riziką.

 

Aukščiausią alkio glikemijos variabilumo kvartilį palyginus su žemiausiu kvartiliu, mirties dėl bet kokios priežasties rizika buvo didesnė 20 proc., miokardo infarkto – 16 proc., insulto – 13 proc. Aukščiausią bendrojo cholesterolio variabilumo kvartilį palyginus su žemiausiu kvartiliu, mirties rizika buvo didesnė 31 proc., miokardo infarkto – 10 proc., insulto – 6 proc. Aukščiausią sistolinio kraujospūdžio variabilumo kvartilį palyginus su žemiausiu kvartiliu, mirties rizika buvo didesnė 19 proc., miokardo infarkto – 7 proc., insulto – 14 proc. Aukščiausią kūno masės indekso variabilumo kvartilį palyginus su žemiausia kvartiliu, mirties rizika buvo didesnė 53 proc., miokardo infarkto – 14 proc., insulto – 14 proc. Dr. M. K. Kim su bendraautoriais nustatė, kad yra laipsniška sąsaja tarp alkio glikemijos, bendrojo cholesterolio, sistolinio kraujospūdžio, kūno masės indekso didelio variabilumo ir mirties, infarkto, insulto rizikos padidėjimo per 5,5 metų. Tyrėjai nustatė, kad kūno masės indekso variabilumas yra nepriklausomas blogų išeičių prediktorius. Tyrimas patvirtino atvirkštinį ryšį tarp kūno masės pokyčio ir bendrojo mirštamumo, šis ryšys galiojo tiek svorio kritimui, tiek ir prieaugiui. Tyrėjai pastebėjo, kad padidėjęs glikemijos variabilumas yra susijęs su didesniu mirštamumu. Tai buvo įrodyta ir kituose tyrimuose, nepriklausomai nuo to, ar pacientas serga diabetu, ar ne.

Dr. M. K. Kim atliktas tyrimas rodo, kad yra ryšys tarp metabolinių rodiklių didelio variabilumo ir neigiamų sveikatos išeičių. Šis ryšys būdingas ne tik sergančiai populiacijai, bet egzistuoja ir santykinai sveikoje populiacijoje, nors mechanizmai gali kiek skirtis. Iš tiesų metabolinių rodiklių variabilumas gali tapti prognostiniu surogatiniu žymeniu pranašaujant ir numatant mirštamumą bei kardiovaskulines išeitis.

Praktinė žinutė būtų tokia: palankiausia sveikatai yra pasiekti visų organizmo metabolinių rodiklių optimalias tikslines reikšmes ir nuolat palaikyti normos ribas, neleidžiant ženkliai šokinėti aukštyn žemyn. Blogiausia organizmui yra tuomet, kai visų 4 metabolinių rodiklių svyravimas yra didelis: gliukozės, cholesterolio, kraujospūdžio ir kūno masės indekso. Dar pridėčiau – dažni nervinės įtampos šuoliai taip pat labai padidina kardiovaskulinę riziką.

Taigi būkime stabilūs.

Su geriausiais linkėjimais
prof. Žaneta Petrulionienė