Mieguistumo priežastys ir padariniai

Mieguistumo priežastys ir padariniai

Mieguistumo priežastys ir padariniai

 

Mieguistumas, arba hipersomnija (F51.1), suprantamas kaip būklė, pasižyminti padidėjusiu mieguistumu dieną, miego priepuoliais (kurie atsiranda ne dėl per trumpos miego trukmės) ar pailgėjusiu perėjimu į budrumo būseną prabudus. Jei nėra aiškios organinės priežasties, ši būklė dažniausiai yra susijusi su psichikos sutrikimais.

 

Žalingi mieguistumo poveikiai

 

Dažnas pacientas skundžiasi mieguistumu ir nuovargiu. Mieguistumas – tai sumažėjęs būdravimas, nepriklausantis nuo nakties miego kokybės. Jis gali pasireikšti pailgėjusiu paros miegu, pasikartojančiu periodiniu mieguistumu, pasunkėjusiu nubudimu rytą, mieguistumu dienos pradžioje ar pabaigoje, sezoniniu ar kelias paras trunkančiu mieguistumu. Dažnai pacientai terminus mieguistumas ir nuovargis vartoja kaip sinonimus savo būsenai apibūdinti, tad gydytojas praktikas turi tiksliai išklausti, kas pacientą iš tiesų vargina – mieguistumas ar nuovargis. Mieguistumui yra būdingas noras užmigti, o nuovargis yra susijęs su išsekimu, patirta įtampa, po didelio krūvio ir jo metu, tuo mieguistumas nebūtinai turi pasireikšti. Mieguistumas sumažėja pamiegojus (žmogui būtinas paros miego valandų skaičius nurodytas 1 lentelėje), o kad praeitų nuovargis, reikia poilsio. Kadangi abi minėtos būsenos sutrikdo paciento sveikatą, darbingumą, reikia nustatyti jų priežastis (kurių gali būti ne viena) ir skirti gydymą. Žinoma mūsų šalies miego specialistė prof. Vanda Liesienė mieguistumą apibrėžia kaip sumažėjusį būdravimą, nepriklausantį nuo nakties miego kokybės, kuris gali pasireikšti pailgėjusiu paros miegu, pasikartojančiu periodiniu mieguistumu, sunkesniu nubudimu rytą, mieguistumu dienos pradžioje ar pabaigoje, sezoniniu ar kelias paras trunkančiu mieguistumu. Mieguistumas neigiamai veikia paciento psichologinę būseną, elgseną, pažinimo funkcijas, o visa tai blogina jo gyvenimo kokybę (1 pav.).

 

Mieguistumo poveikis elgsenai

 

Mieguistumas sutrikdo psichomotorines funkcijas, o tai didina susižalojimų riziką darbe, ypač dirbant su staklėmis, valdant įvairius mechanizmus. Darbo našumo sumažėjimas žmogui kelia papildomą stresą, ir galiausiai jis gali prarasti darbą.

 

Poveikis kognityvinėms funkcijoms

 

Miego sutrikimai, tokie kaip narkolepsija ir obstrukcinė miego apnėja, kurių metu paprastai pasireiškia mieguistumo simptomai, smarkiai sutrikdo pažinimo funkcijas, ypač dėmesį ir atmintį. 2011 metais paskelbtame tyrime (Neu ir bendraautorių) buvo lyginti pacientai, sergantys lėtinio nuovargio sindromu (n=15), miego apnėjos sindromu (n=15) ir sveiki žmonės (n=16). Abu sindromai buvo susiję su sutrikusiomis pažinimo funkcijomis ir psichomotorine veikla. Atminties problemos gali būti paaiškintos trumpais užmigimais dėl mieguistumo, nes nauja informacija, gauta per 5 min. prieš miego pradžią, negali būti išsaugota atmintyje.

 

Fiziologiniai mieguistumo poveikiai

 

Dėl mieguistumo gali išsivystyti hipoksemija, ypač pacientams, sergantiems obstrukcine miego apnėja. Jiems ir varginamiems mieguistumo pacientams dažnai pasireiškia nutukimas ir atsparumas insulinui. Tai 2008 metais paskelbė Barcelo ir bendraautoriai, atlikę tyrimą, kuriame sergančius obstrukcine miego apnėja su mieguistumu lygino su sergančiais ta pačia liga, bet nevarginamus mieguistumo tiriamuosius. Rezultatai rodo, kad mieguistumas, sergant obstrukcinės miego apnėja, gali būti svarbus klinikinis žymuo, padedantis įvertinti metabolinio sindromo riziką. Miego trūkumas gali sumažinti antikūnų gamybą, o tai blogina imuninį atsaką. Skausmas taip pat yra susijęs su miegu. Pavyzdžiui, pacientai, sergantys narkolepsija su katapleksija, yra gerokai jautresni skausmui, palyginti su bendrąja populiacija.

 

1 lentelė. Ekspertų* rekomenduojama miego trukmė pagal amžių (2015 metai)

Amžius

Rekomenduojama trukmė (val.)

Gali pakakti (val.)

Nerekomenduojama (val.)

0–3 mėnesių naujagimiai

 

14–17

11–13

18–19

Mažiau negu 11

Daugiau negu 19

4–11 mėnesių kūdikiai

 

12–15

10–11

16–18

Mažiau negu 10

Daugiau negu 18

1–2 metų vaikai

 

11–14

9–10

15–16

Mažiau negu 9

Daugiau negu 16

3–5 metų vaikai

 

10–13

8–9

14

Mažiau negu 8

Daugiau negu 14

6–13 metų mokiniai

 

9–11

7–8

12

Mažiau negu 7

Daugiau negu 12

14–17 metų paaugliai

 

8–10

7

11

Mažiau negu 7

Daugiau negu 11

18–25 metų jaunuoliai

 

7–9

6

10–11

Mažiau negu 6

Daugiau negu 11

26–64 metų suaugusieji

 

7–9

6

10

Mažiau negu 6

Daugiau negu 10

Vyresni nei

≥65 metų asmenys

7–8

5–6

9

Mažiau negu 5

Daugiau negu 9


*Nacionalinis miego fondas (angl. National Sleep Foundation) (JAV) sudarė ekspertų grupę iš miego medicinos ir kitų medicinos mokslo sričių specialistų. 18 narių ekspertų komisija buvo sudaryta iš 12 organizacijų atstovų: Amerikos pediatrų akademijos, Amerikos anatomų asociacijos, Amerikos akušerių ir ginekologų kongreso, Amerikos geriatrijos draugijos, Amerikos neurologijos asociacijos, Amerikos fiziologų draugijos, Amerikos psichiatrų asociacijos ir kitų 6 miego ekspertų. Jie pateikė rekomendacijas apie paros miego trukmę.

 

1 pav. Negatyvūs mieguistumo poveikiai

 

Blogėja darbingumas

 

Nesaugus elgesys

 

Bloga nuotaika

 

 

 

 

Netyčinių

susižalojimų rizika

 

 

 

 

MIEGUISTUMAS

 

 

 

 

 

 

 

Sveikatos sutrikimai

 

Finansinės problemos

Mieguistumo priežasties nustatymas

 

Kadangi mieguistumas yra nespecifinis daugelio sutrikimų simptomas, gali būti sunku nustatyti jo priežastis. Pirmiausia gydytojui siūloma įsitikinti, kad mieguistumas išsivystė ne dėl vaistų ar piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, o tada tirti dėl kitų ligų (2 lentelė), kurių metu pasireiškia šis simptomas. Mieguistumas gali būti susijęs ne su viena, o su keliomis gretutinėmis ligomis.

 

Miego sutrikimai

 

Mieguistumas yra pagrindinis kelių miego sutrikimų simptomas, t. y. obstrukcinės miego apnėjos, neramių kojų sindromo ir periodinio galūnių judesių sutrikimo. Narkolepsija, paros ritmo sutrikimai (pvz., dėl darbo pamainomis), ciklinė arba epizodinė hipersomnijos, grįžtamoji hipersomnija (Kleine-Levino sindromas), su menstruacijomis susiję miego sutrikimai (ir kai kurie kiti) – būsenos, kurių metu taip pat gali pasireikšti mieguistumas.

Narkolepsija pasireiškia 0,02–0,18 proc. suaugusiųjų. Jos metu, be pakartotinių miego ir raumenų suglebimo priepuolių, pacientams pasireiškia: mieguistumas (paprastai – pirmasis simptomas), katapleksija, hipnagoginės ir hipnapompinės haliucinacijos, miego paralyžius ir sutrikęs miegas naktį. Kadangi mieguistumas yra esminis narkolepsijos simptomas, diagnostikai palengvinti gydytojams siūloma naudoti instrumentuotes – Epwortho ar Stanfordo mieguistumo skales. Nekontroliuojamų kūno ar galūnių judesių miego ar atsipalaidavimo metu būna motorinio aktyvumo sutrikimų miegant ir neramių kojų sindromo atvejais. Pacientams, sergantiems motorinio aktyvumo sutrikimais miegant, Epwortho mieguistumo skalės (EMS) balai gali siekti normos ribas.

 

Neurologinės ir kitos ligos

 

Daugelis patologinių būsenų gali sukelti antrinį mieguistumą, pavyzdžiui, stazinis širdies nepakankamumas, inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas, galvos smegenų traumos, insultas, vėžinės, uždegiminės ligos, encefalitas. Minint neurologinius sutrikimus, reikia pažymėti, kad, mieguistumas sergant Parkinsono ar Alzheimerio ligomis, yra labai būdingas simptomas, išsėtinės sklerozės ir epilepsijos metu pacientai dažnai skundžiasi ir nuovargiu. Nurodoma, kad 15–50 proc. pacientų, sergančių Parkinsono liga, skundžiasi, kad mieguistumas yra pagrindinis veiksnys, bloginantis jų gyvenimo kokybę. Mieguistumo pasireiškimo dažnis sergantiems opalige – 50 proc., beveik 40 proc. sergantiesiems neurologinėmis ligomis, migrena, depresija, širdies ligomis; kiek mažesnis turintiesiems skydliaukės sutrikimų (24 proc.) ir sergantiesiems vėžinėmis ligomis (19 proc.). Reumatoidinis artritas ir fibromialgija taip pat yra susiję su mieguistumu ir nuovargiu.

 

Psichikos sutrikimai

 

Gydant psichikos ligas, miego sureguliavimas yra ypač svarbus, nes turi įtakos psichikos ligų baigtims. Sutrikus psichikai, mieguistumas – dažnas simptomas. Epidemiologiniame tyrime, kuriame per vienus metus apklausti 7 954 asmenys, nustatyta, kad besiskundžiančių mieguistumu net 46,5 proc. turėjo psichikos sutrikimų ir tik 16 proc. asmenų, neturinčių problemų dėl miego, sirgo psichikos ligomis. Depresija, bipolinis afektinis ir potrauminio streso sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir kai kurios kitos psichikos ligos yra susiję su miego ir būdravimo sutrikimais. Tiesa, psichikos ligų gydymas gali turėti jatrogeninį poveikį miego funkcijoms, nes miegą, jo struktūrą keičia pacientui gydyti skiriami psichotropiniai vaistai. Pacientams, sergantiems depresija, būdingesnė nemiga ir nuovargis nei mieguistumas – net 70 proc. ja sergančių skundėsi, kad sunku užmigti ir miegoti be prabudimų (Pagel, 2009). Vis dėlto svarbu pažymėti, kad asmeninė klinikinė praktika rodo, jog mieguistumas sergant depresija taip pat yra dažnas palydovas. Mieguistumą gali sukelti marihuana, stimuliatoriai. Taigi dar kartą pasikartosiu – visada reikia paklausti paciento apie įvairių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą.

Dauguma paciento savarankiškai pildomų klausimynų, naudojamų nuotaikos sutrikimams įvertinti (pvz., Paciento sveikatos klausimynas 9 (angl. The Patient Health Questionnaire) gali padėti gydytojui išsiaiškinti reikiamus simptomus.

 

2 lentelė. Su mieguistumu ir nuovargiu susijusios būsenos

 

Mieguistumas                                                                                      Nuovargis                                                                                                                      

                                                                                                                                                                                                                              

                                                                                                                                

Cirkadinis miego sutrikimas

Hipersomnijos (narkolepsija, parasomnijos)

Obstrukcinė miego apnėja

Neramių kojų sindromas

Periodinis galūnių judesių sutrikimas

Miegas→

Lėtinio nuovargio sindromas

Nemiga

 

Lėtinis inkstų nepakankamumas

Širdies nepakankamumas

Kepenų nepakankamumas

Nutukimo hipoventiliacijos (Pikviko) sindromas

Vidaus ligos

Širdies ligos

Skydliaukės disfunkcija

Kepenų nepakankamumas

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

 

CNS navikai

Epilepsija

Išsėtinė sklerozė

Parkinsono liga

Insultas

Neurologinės ligos

CNS navikai

Epilepsija

Išsėtinė sklerozė

Parkinsono liga

Insultas

 

Nerimo sutrikimai

Depresija

Potrauminio streso sutrikimas

Psichozės

Psichikos ligos

Nerimo sutrikimai

Depresija

Valgymo sutrikimai

Potrauminio streso sutrikimas

Psichozės


 

Mieguistumo vertinimas

 

Plačiausiai mieguistumas vertinamas pasitelkiant Epwortho mieguistumo skalę (EMS) (3 lentelė). 1990 metais suaugusiesiems ją sukūrė, o 1997-aisiais šiek tiek modifikavo gyd. Johnsas, pavadindamas Epwortho vardu. 1988 metais Epwortho ligoninėje (Melburnas) jis įkūrė Miego medicinos centrą. Pildydami klausimyną, pacientai savarankiškai atsako į 8 klausimus, pasirinkdami 4 atsakymo variantus – skaičius nuo 0 iki 3. Taigi suminis balas gali svyruoti nuo 0 iki 24. Klausimyno pildymas užima 2–3 min.

 

3 lentelė. Epwortho mieguistumo skalė

Situacija

Balai

Sėdint ir skaitant

 

Žiūrint televizorių

 

Ramiai sėdint viešoje vietoje (pvz., teatre ar susirinkime)

 

Valandą be pertraukos keliaujant automobiliu keleivio vietoje

 

Atsigulus pailsėti pietų metu, kai leidžia aplinkybės

 

Sėdint ir su kuo nors kalbantis

 

Ramiai sėdint, papietavus, negėrus alkoholinių gėrimų

 

Vairuojant automobilį, stabtelėjus kelioms minutėms per spūstį

 


Pacientas savarankiškai surašo balus: 0 – niekada nesnaudžiu, 1 – nedidelė galimybė užsnūsti, 2 – vidutinė galimybė užsnūsti, 3 – didelė galimybė užsnūsti.

 

 

Objektyvios vertinimo priemonės

 

Auksiniu standartu mieguistumui vertinti laikomas Dauginis miego latencijos testas, atliekamas miego laboratorijoje. Jo metu galima nustatyti, per kiek laiko nuo miego pradžios pasiekiama greitų akių judesių (angl. Rapid eye movement – REM) fazė. Be to, šis testas padeda atskirti miego apnėją nuo kitų mieguistumo priežasčių, tokių kaip narkolepsija, kuri yra neurologinis sutrikimas. Jei užmiegama mažiau nei per 5 min., mieguistumas – sunkus.

Polisomnografijos tyrimas atliekamas pacientui miegant specialioje palatoje miego klinikoje. Naktį tiriamajam uždedami elektrodai ir visą naktį nepertraukiamai registruojama daug fiziologinių parametrų, kurie atspindi organizmo funkcijų veiklą: elektroencefalograma, elektrookulograma, kojų raumenų judesiai, elektrokardiograma, knarkimas, oro tėkmė pro nosį, krūtinės ir pilvo judesiai kvėpuojant, oksimetrija, kūno padėtis. Nustačius specifinius miego sutrikimus ar kitas su miegu susijusias ligas, pacientui būtina gydytojų specialistų konsultacija ir reikalingas gydymas.

 

Apibendrinimas

 

Mieguistumas, nuovargis – dažnas pacientų išsakomas skundas. Taigi šeimos gydytojas turi pastebėti ir įvertinti, kaip mieguistumas keičia paciento elgseną, blogina nuotaiką ir pažinimo funkcijas, koks jo fiziologinis poveikis organizmui. Surinkus anamnezę, klinicistas galėtų pasinaudoti paciento savarankiškai pildomais klausimynais ir objektyviais tyrimo metodais, padedančiais nustatyti mieguistumo sunkumą. Mieguistumas / nuovargis – dažnas įvairių ligų palydovas. Nereikia pamiršti pagalvoti ir apie daugybines šio simptomo priežastis.

 

Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė

Dainavos poliklinikos Psichikos dienos stacionaras

 

LITERATŪRA

  1. Barceló A, et al. Insulin resistance and daytime sleepiness in patients with sleep apnoea. Thorax. 2008, 63(11), p. 946–950.
  2. Faraut B, et al. Napping reverses increased pain sensitivity due to sleep restriction. PLoS One. 2015, 10(2):e0117425.
  3. Irwin M, et al. Partial night sleep deprivation reduces natural killer and cellular immune responses in humans. FASEB J. 1996, 10(5), p. 643–653.
  4. Liesienė V. Miego ir būdravimo sutrikimai. Klinikinė neurologija. Vilnius, 2009, p. 490-504.
  5. National Sleep Foundation’s sleep time duration recommendations: methodology and results summary. Sleep Health. 2015, 1(1), p. 40–43.
  6. Neu D, et al. Cognitive impairment in fatigue and sleepiness associated conditions. Psychiatry Res. 2011, 189(1), p. 128–134.
  7. Pagel JF. Excessive daytime sleepiness. Am Fam Physician. 2009, 79(5), p. 391–396.
  8. Roth T. Effects of Excessive Daytime Sleepiness and Fatigue on Overall Health and Cognitive Function. http://www.cmeinstitute.com/Psychlopedia/Pages/specialtopic/10rteds/sec1/section.aspx.
  9. Slater G, Steier J. Excessive daytime sleepiness in sleep disorders. J Thorac Dis. 2012, 4(6), p. 608–616.
  10. Swanson LM, et al. Sleep disorders and work performance: findings from the 2008 National Sleep Foundation Sleep in America poll. J Sleep Res. 2011, 20(3), p. 487–494.
  11. Oksenberg A, et al. Severe obstructive sleep apnea: sleepy versus nonsleepy patients. Laryngoscope. 2010, 120(3), 643–648.