Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

gegužės pradžioje Lietuvą sukrėtė netikėta mums visiems gerai žinomo, gabaus, daug kūrybinių planų turėjusio 59 metų laidų vedėjo mirtis. Žiniasklaidos žinutė buvo trumpa – vyrui leidžiant laiką sodyboje, sustojo širdis. Niekas to nenujautė, jokių perspėjančių ženklų lyg ir nebuvo. Ir tai Lietuvoje, deja, ne pirmas kartas. Tai kartojasi. Pasipylė prisiminimai ir apie kitus žinomus vyrus, kurie taip pat išėjo netikėtai. Staigi širdinė mirtis – labai klastinga ir nenuspėjama. Po garsių žmonių mirčių visuomenėje dažniausiai seka susirūpinimo banga: dauguma įdėmiau įsiklauso į savo kūno siunčiamus signalus, ignoruojamus simptomus ir suskumba pasitikrinti širdies sveikatą. Tačiau ilgainiui visuomenės nerimas nuslūgsta ir vėl visi kažkur skuba, kamuojami streso, nuovargio, nekreipdami dėmesio į rizikos veiksnius ir organizmo siunčiamus pagalbos prašymus – iki kitos nelaimės.

Europos kardiologų draugija yra išleidusi specialias rekomendacijas, skirtas staigios širdinės mirties prevencijai. Gairėse teigiama, kad per pastaruosius 20 metų dideles pajamas gaunančiose šalyse kardiovaskulinis mirtingumas sumažėjo dėl taikomų prevencinių priemonių. Nepaisant teigiamų tendencijų, kasmet pasaulyje dėl kardiovaskulinių ligų įvyksta apie 17 mln. mirčių, iš kurių apie 25 proc. yra staigios širdinės mirtys. Jos yra dažnesnės vyrams nei moterims, dažnėja su amžiumi, nes sulaukus vyresnio amžiaus fiksuojama daugiau koronarinės širdies ligos atvejų. Kokios galimos priežastys? Jos skirtingos jauniems ir vyresnio amžiaus asmenims. Jaunesniems vyrauja kanalopatijos ir kardiomiopatijos, miokarditai ir toksinių medžiagų vartojimas. Vyresnio amžiaus populiacijoje vyrauja lėtinės degeneracinės ligos (koronarinė širdies liga, vožtuvų ligos, širdies nepakankamumas). Tam tikrais atvejais sunku nustatyti tikrąją priežastį, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenys dažnai serga keliomis kardiovaskulinėmis ligomis, todėl kartais sunku nustatyti, kuri jų labiausiai nulėmė staigią mirtį; jaunesniems pacientams priežastis gali būti sunkiai nustatoma net atlikus autopsiją, nes paveldimosios kanalopatijos ar toksinių medžiagų sukeltos aritmijos būna be struktūrinių širdies anomalijų. Įvairių autorių duomenimis, tam tikra dalis staigių širdinių mirčių lieka nepaaiškinamos (2–54 proc.). Numatyti ir perspėti staigią mirtį nėra lengva. Kaip teigia gairių autoriai, apie 50 proc. staigių mirčių įvyksta be žinomos, anksčiau nustatytos širdies ligos, nors dauguma serga paslėpta (nebyliąja) išemine širdies liga. Todėl bendrojoje populiacijoje efektyviausios staigios širdinės mirties prevencijos priemonės yra individualios rizikos įvertinimas ir efektyvi klasikinių rizikos veiksnių kontrolė. Taip pat yra įrodymų, kad egzistuoja genetinė predispozicija numirti staiga. Paveldimosios aritmogeninės širdies ligos (kanalopatijos ir kardiomiopatijos) gali manifestuoti esant įvairaus amžiaus, pažeisti ištisas šeimas. Todėl lemiamą reikšmę turi detali šeiminė anamnezė, ankstyvoji diagnostika ir genetinis ištyrimas.

Į padidėjusios staigios mirties rizikos grupę patenka pacientai, kuriems jau yra diagnozuota bet kuri išeminės širdies ligos forma. Didžiausia rizika yra įvykus miokardo infarktui, esant širdies raumens pažeidimui ir sumažėjusiai kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai. Antrinėje prevencijoje lemiamą įtaką turi staigios mirties riziką mažinančios gydymo schemos ir pakartotinių ūminių koronarinių įvykių vengimas. Apskaičiuota, kad staigios širdinės mirties rizikos sumažėjimas 40 proc. yra tiesioginė koronarinės širdies ligos ir kitų širdies ligų efektyvaus gydymo padarinys.

Visuomenei turi būti pasiųsta žinutė, kad reguliarus širdies sveikatos tikrinimas ir rizikos įvertinimas yra būtinas. Nežinant savo širdies ir kraujagyslių būklės, kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnio, ritmo sutrikimų, širdies sustojimą gali sukelti didelis stresas, pavojingas gali būti ir neadekvačiai pasirinktas per didelis fizinis krūvis. Be to, visuomenės nariai turi žinoti, kaip nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą sustojus širdžiai, kai brangi kiekviena sekundė. Teikiant pagalbą, svarbus lengvai prieinamų automatinių širdies defibriliatorių tinklas šalyje ir mokančių jais pasinaudoti žmonių skaičius. Kardiologai reanimacijos skyriuose labai dažnai mato pacientus, atvežtus po sėkmingo gaivinimo, kurį pradėjo artimieji, bendradarbiai ar bet kas, kas buvo šalia.

Linkiu visiems optimizmo, mažiau streso ir gražių akimirkų bundančioje gamtoje.

 

Prof. Žaneta Petrulionienė