Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

apie ką gi, jei ne apie atostogas, geriausia rašyti vasarą? Birželis buvo neįprastai karštas. Ir dirbantiesiems gydymo įstaigose, ir pacientams nebuvo lengva dėl sunkiai pakeliamos aukštos temperatūros. Gerai, kad atvėso, dar geriau, kad liko beveik du vasaros mėnesiai, kurių metu dažniausiai ir einame atostogauti. Deja, yra ir tokių, kurie metų metais visai neina atostogų arba išeina tik trumpam.

O dabar pakalbėkime rimtai apie mokslu grįstus įrodymus. Ką tik buvo publikuoti naujos studijos duomenys apie atostogų naudą. Žiniasklaidoje pasirodė daugybė pranešimų antraštėmis Nauja studija tvirtina, kad atostogos gali pagerinti širdies sveikatą. Per daug darbo kenkia sveikatai, ypač širdžiai. Atliktos studijos tikslas buvo įrodyti, kaip laisvas laikas ir atotrūkis nuo darbų padeda pagerinti širdies sveikatą. Naujasis tyrimas rodo, kad eiti atostogų yra iš tiesų naudinga širdžiai.

Vasara yra pagrindinis atostogų metas. Tai laikas, kai galima ištrūkti iš darbų ir tiesiog leisti dienas gamtoje, prie ežero ar jūros ir sugerti pakankamą saulės energijos kiekį.

Deja, naujausia statistika rodo, kad amerikiečiai (galima numanyti, kad ne tik jie) jau nebesupranta poilsio svarbos. Nuo 1976 iki 2000 metų jie vidutiniškai kasmet panaudodavo 20 laisvadienų per metus. Tačiau nuo 2000 metų šis dienų skaičius nuolat mažėja. 2015 metais darbuotojai vidutiniškai atostogavo tik 16 dienų per metus. Tyrimai rodo, kad 2017 metais net 52 proc. amerikiečių visiškai neišnaudojo jiems skirtų atostogų.

Be darbuotojų produktyvumo padidėjimo, yra ir keletas atostogų naudos sveikatai įrodymų.

Mokslininkai iš Sirakūzų universiteto (JAV) atliktame tyrime šiuos augančius įrodymus dar labiau papildė. Remiantis tyrimo autorių profesorių Bryceʼo Hruska ir Brookso Gumpo nuomone, atostogos gali suteikti realios naudos širdies sveikatai. Kaip atostogos gali sumažinti kardiovaskulinių ligų riziką? Pranešime spaudai prof. B. Hruska sakė: Mes nustatėme, kad žmonės, kurie per pastaruosius 12 mėnesių atostogavo daugiau, turėjo mažesnę metabolinio sindromo bei metabolinių simptomų išsivystymo riziką. Profesoriaus teigimu, metabolinis sindromas yra kardiovaskulinių rizikos veiksnių rinkinys. Tai reiškia, kad kuo daugiau veiksnių yra, tuo didesnė rizika širdžiai. Arterinė hipertenzija, dislipidemija, kraujo gliukozės padidėjimas, pilvinis nutukimas didina širdies ligų, insulto ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Majo klinikos duomenimis, metabolinį sindromą turi vienas iš trijų JAV gyventojų, NHS (angl. National Health Service) duomenimis – vienas iš keturių britų. Priežastys – mažas fizinis aktyvumas, bloga mityba.

Mokslininkai pabrėžė, kad šio tyrimo dalyviai kardiovaskulinę riziką sumažino tiesiog nutraukdami darbus ir išeidami atostogų. Kadangi metaboliniai simptomai yra modifikuojami, vadinasi, juos galima valdyti arba visai eliminuoti, o kartu sumažinti ir riziką. Autoriai pabrėžia, kaip svarbu, kad kiekvienas žmogus išnaudotų visas jam skirtas atostogas. Prof. B. Hruska apibendrindamas teigė, kad viena svarbių tyrimo žinučių yra ta, kad atostogos yra prieinamos beveik 80 proc. pilnu krūviu dirbančių darbuotojų, tačiau mažiau nei pusė išnaudoja visą jiems skirtą atostogų laiką. Mūsų tyrimas parodė, kad jeigu žmonės panaudotų daugiau šios jiems skirtos privilegijos, gautų daugiau akivaizdžios naudos sveikatai. Kuo daugiau atostogų – tuo mažiau metabolinio sindromo. Kiekvienos atostogos sumažina metabolinio sindromo riziką iki 24 proc. Šią riziką gali sumažinti svorio metimas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba, rūkymo ir alkoholio atsisakymas. Tačiau mechanizmai, kaip metabolinę riziką sumažina atostogos, iki šiol buvo mažiau žinomi.

Atliktame tyrime darbuotojams, kuriems priklausė apmokamos atostogos, buvo imama kraujo tyrimams ir išmatuojama liemens apimtis. Metabolinis sindromas buvo nustatomas pagal patvirtintus kriterijus. Taip pat tiriamieji pildė klausimyną apie savo atostogas, panaudotas per pastaruosius 12 mėnesių. Taigi per metus tiriamieji vidutiniškai panaudojo 2 savaites atostogų. Sindromo kriterijai buvo nustatyti 16 proc. tų asmenų, kurie atostogavo 5 kartus per metus, ir net 46,7 proc. tų, kurie visiškai neatostogavo.

Sulig kiekvienomis paimtomis atostogomis metabolinio sindromo rizika mažėjo 24 proc.

Anketose dalyviai vaikų priežiūrą ar keliavimą atostogų metu nelaikė stresą keliančiomis aplinkybėmis. Taip pat finansinę atostogavimo naštą nelaikė didele. Apibendrinant galima teigti, kad anketose atostogos buvo įvertintos kaip pozityvi patirtis.

Tyrimo sumanytojai tiki, kad atostogos leidžia išsilaisvinti nuo darbo ir įtampos, praleisti laiką kartu su šeima ar draugais. Jie pabrėžia, kad tai labai sustiprina socialinius ryšius ir pagerina fizinę bei psichologinę sveikatą.

Darbinis stresas paveikia beveik visus. Kai kam tai gali patikti, bet per didelis ar užsitęsęs stresas gali kenkti sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Stresas dažnai tampa akstinu rūkyti, vartoti alkoholio, nesveikai be saiko valgyti, nejudėti, o tai padidina koronarinės širdies ligos riziką, kuri yra pagrindinė miokardo infarkto ir staigių mirčių priežastis.

Išeiti atostogų – tai geriausias būdas sumažinti įtampą. Kartu praleistas laikas ir pokalbiai su šeima, draugais – stresą mažinantys veiksniai. Pradėti naują dietą ar reguliarų fizinį aktyvumą taip pat gali būti veiksminga, bet labai svarbu, kad tai netaptų naujo papildomo streso šaltiniu.

Taigi netaupykime atostogų – išnaudokime jas visas, kelis kartus per metus. Ir nelabai svarbu, kur jas praleisime ir koks bus oras – karštas ar lietingas. Svarbiausia – bendravimas, atsipalaidavimas ir geros emocijos.

 

Su geriausiais linkėjimais

prof. Žaneta Petrulionienė