Mieli skaitytojai,

Mieli skaitytojai,

pasidalysiu su jumis naujienomis iš kasmečio didžiausio Europos kardiologų draugijos (EKD) kongreso, kuris įvyko Paryžiuje 2019 metais rugsėjo pradžioje, truko 5 dienas ir pritraukė daugiau nei 33 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų iš viso pasaulio. Šiemet tai buvo jungtinis EKD ir Pasaulio širdies federacijos (angl. WHF) renginys. Abiejų organizacijų prezidentės šiuo metu yra moterys: EKD vadovauja prof. Barbara Casadei (Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė), o WHF vadovė – prof. Karen Sliwa (Keiptauno universitetas, Pietų Afrikos Respublika). Kongreso programos komitetui vadovai prof. Silvia Priori (Pavijos universitetas, Italija) ir prof. Marco Roffi (Ženevos universitetas, Šveicarija) pasakė, kad kongresas turi būti tarsi forumas, stimuliuojantis diskusijas tarp klinicistų ir mokslininkų, skatinantis bazinių mokslų žinias perkelti į pacientų priežiūros tobulinimą. Kongreso dalyviams buvo parengta 600 ekspertinių sesijų, apimančių visą kardiovaskulinės medicinos sričių spektrą. 6 karštosios linijos sesijos ir 28 naujų klinikinių tyrimų pristatymas pritraukė minias klausytojų. Pilnos auditorijos buvo ir 13-oje naujausių ir svarbiausių mokslo laimėjimų sesijų. Prof. M. Roffi nuomone, karštosios linijos sesijose pristatytos klinikinės studijos, tokios kaip DAPA HF, COMPLETE ar ISAR REACT-5, be jokios abejonės, turės įtaką klinikinei praktikai. Prof. S. Priori išskyrė kitas esmines studijas, tokias kaip THEMIS ir PARAGON HF, kurios buvo labai reikalingos norint gauti atsakymus į neatsakytus klausimus. Ji taip pat paminėjo valgomosios druskos substitucijos studiją, atliktą Peru, kurios rezultatus kongreso dalyviai sutiko atsistoję gausiomis ovacijomis. Šis tyrimas parodė, kad medikai ir bendruomenės, dirbdami išvien ir pritaikydami paprasčiausias priemones, gali labai sumažinti kardiovaskulinę riziką.

Kongrese šiais metais pristatytos net 5 svarbios gairės:

  1. Dislipidemijų gairės: lipidų modifikacija kardiovaskulinei rizikai mažinti.
  2. Lėtinių koronarinių sindromų gairės.
  3. Diabeto, prediabeto ir kardiovaskulinių ligų gairės.
  4. Ūminės plaučių embolijos gairės.
  5. Supraventrikulinių tachikardijų gairės.

 

Visos šios gairės prieinamos EKD interneto svetainėje www.escardio.org/guidelines, taip pat jos atspausdintos EKD žurnale European Hear Journal.

EKD gairės rengiamos ir publikuojamos jau 25 metus ir yra nuolat atnaujinamos. Jose susumuojami naujausi tam tikros kardiologijos srities laimėjimai ir moksliniai įrodymai. Tikslas – informuoti įvairių specialybių medikus apie diagnostinių ir terapinių procedūrų naudą ir galimą riziką, pagerinti pacientų priežiūrą. Šių metų 5 EKD gairės apima labai platų problemų spektrą, tarp jų – dažniausios ligos bei labiausiai paplitę rizikos veiksniai. Kelių pastaraisiais metais atliktų didelių atsitiktinės imties klinikinių tyrimų duomenys suteikė galimybę į EKD gaires įtraukti gydymo bei technologines naujienas: kai kurios rekomenduojamos pirmą kartą, kai kurios – patobulintos ir atnaujintos. Pavyzdžiui, neseniai baigti labai reikšmingi klinikiniai išeičių tyrimai, kurių tikslas buvo įvertinti kardiovaskulinį saugumą diabetu sergantiems pacientams. Aterosklerozinėmis kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams buvo vertinami nauji cholesterolio koncentraciją mažinantys vaistai ir naujos gydymo strategijos. Taip pat pasiekta pažanga gydant dažnas aritmijas – supraventrikulines tachikardijas. Ankstesnės EKD gairės šia tema buvo publikuotos seniai – 2003 metais, todėl jau reikėjo naujų rekomendacijų, nes per 15 metų susikaupė daug svarių įrodymų. Nauja plaučių arterijos embolijos gairių versija papildo ankstesnę, išleistą 2014 metais. Jose apibendrinti nauji duomenys apie diagnostiką, rizikos stratifikavimą, trumpalaikę bei ilgalaikę įvykių pasikartojimo prevenciją.

EKD 2013 metais buvo išleistos gairės, skirtos stabiliajai koronarinei širdies ligai. Tačiau naujose 2019 metų gairėse pakeista terminologija į lėtinius koronarinius sindromus. Gairių autoriai teigia, kad, nors vainikinių arterijų liga perioduose tarp ūminių koronarinių sindromų dažnai atrodo neva stabili, tačiau tai tik ilgo proceso dalis, kurio patogenezėje – progresuojanti aterosklerozė. Aterosklerotinės plokštelės akumuliacija yra dinaminis procesas, kuris keičiasi ir turi savo fazes – augimo, stabilizavimo ir regresavimo, taip pat keičiasi plokštelės sudėtis. Šis dinaminis procesas priklauso nuo gyvensenos, rizikos veiksnių modifikavimo ir farmakologinių priemonių. Terminas lėtiniai koronariniai sindromai geriau apibrėžia įvairiausius klinikinius aterosklerozinės ligos pasireiškimus bei daugybinius jos sindromus. Be to, nauja terminologija leidžia tinkamai ir patogiai suskirstyti į kategorijas tiek ūminius, tiek ir lėtinius koronarinius sindromus, daug tiksliau atspindi įvairias tos pačios aterosklerozinės ligos stadijas.

Kongreso pabaigoje EKD prezidentė prof. B. Casadei pasakė: Nepaisant visos pažangos gydymo, kurio liudininkai esame pastaruosius keletą metų, kardiovaskulinės ligos pasaulyje išlieka žudiku numeris vienas ir yra nerimą kelianti tendencija Vakarų Europoje, kur priešlaikinių kardiovaskulinių mirčių dažnis pradėjo didėti pirmą kartą per 50 metų.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų statistika, nepaisant moderniausių diagnostikos ir gydymo priemonių bei prevencijos programų, taip pat nėra gera. Taigi po šių metų EKD kongreso turėsime labai daug darbo ir naujienų diskusijoms.

 

Iki kitų susitikimų!

 

Su geriausiais linkėjimais

prof. Žaneta Petrulionienė