Mieli vaikų gydytojai,

Mieli vaikų gydytojai,

baigiantis dar vieniems kalendoriniams metams, norisi įvertinti nuveiktus darbus ir apžvelgti pasiektus rezultatus. Dar labiau norėtųsi konstatuoti, kad gydytojų darbas geriau vertinamas nei anksčiau, darbo užmokestis tampa adekvatesnis nuveiktam darbui, prisiimtai  atsakomybei ir bendram dirbančiųjų vidurkiui – bent jau Lietuvoje. Norisi, bet tikriausiai teisingiau ir adekvačiau tai įvykdys tie, nuo kurių sprendimų ir priklauso minėti rodikliai.

O mes galime pakalbėti apie emocinę mūsų darbo atmosferą. Gyvendami skubančioje ir lengvai prieinama informacija persisotinusioje visuomenėje, gerokai mažiau laiko skiriame artimiesiems ir sau patiems. Taip gyvena ir mūsų pacientai – skuba, nespėja, registruojasi pas kelis tos pačios srities specialistus vienu metu, reikalauja kaip įmanoma greitai patiektos kokybės. Kai, jų požiūriu, negauna to, ko norėjo, piktinasi, rašo skundus ir pan. O juk viskas galėtų būti kitaip, jeigu pas gydytoją ateitų ne greitos, o pirmiausia kokybiškos pagalbos, jeigu brangiausiam turtui, savo vaiko sveikatai, skirtų pakankamai laiko ir kantrybės. Tuomet ir mes, gydytojai, ne nusiteikę skubėti, atlikti konsultaciją per laiko vienetą, o padėti išspręsti sveikatos problemą, bandytume būti gydymo menininkais, o ne receptų ir pažymų rašymo konvejeriais. Gal dalis problemos glūdi ir mumyse – nesibaiminkime nespėti, norėkime padėti, mąstykime kaip menininkai, stenkimės siekti kokybės. Juk tai visų svarbiausia. Viską atlikę kokybiškai, būsime labiau patenkinti savo darbu, mažiau priekaištų girdėsime ir mažiau neigiamų emocijų patirsime. Žodžiu, koreguokime lūkesčius.

Sveikatos Jums visiems!

 

Redakcijos kolegija