Mokslininkai žada lėtinio skausmo gydymo perversmą

Mokslininkai žada lėtinio skausmo gydymo perversmą

Atlikę tyrimą, mokslininkai surado naują taikinį, kurį veikiant medikamentais sumažėtų lėtinio skausmo intensyvumas. Tyrėjų nuomone, tai gali iš esmės pakeisti iki šiol buvusį lėtinį skausmo gydymą.

Lėtinis skausmas yra dažniausia ilgalaikės negalios priežastis. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose lėtinį skausmą jaučia apie 25 mln. suaugusiųjų. Kai kuriais atvejais pavyksta nustatyti skausmą sukėlusią priežastį ir ją koreguoti, tačiau neretai tai, dėl ko išsivysto lėtinis skausmas, lieka neišaiškinta. Naujausiose rekomendacijose vis dažniau rekomenduojama į lėtinį skausmą žiūrėti kaip į atskirą patologiją ir stengtis parinkti efektyviausius gydymo būdus.

Mokslininkų komanda iš Filadelgijos universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) tyrime analizavo fosforilacijos procesą ir jo įtaką lėtinio skausmo patogenezėje. Fosforilacija – tai baltymų pokyčiai, atsirandantys dėl išorinio dirgiklio. Anksčiau buvo nustatytas skausmo receptorius, vadinamas N-metil-D-aspartatu (NMDA). Manyta, kad jis skausmo patofiziologiniame procese yra pagrindinis. Dauguma skausmą malšinančių vaistų turi įtakos NMDA receptoriaus aktyvumui. Kadangi šis receptorius taip pat svarbus atminčiai ir mokymuisi, malšinant skausmą veikiamos ir šios funkcijos. Minėtame tyrime mokslininkai identifikavo kitą receptorių, kuris taip pat yra svarbus skausmo patogenezėje. Sudėtinguose laboratoriniuose tyrimuose nustatyta, kad skausmo patofiziologijoje svarbus už nervinės ląstelės ribų esantis baltymas efrinas B. Ekstraląstelinės fosforilacijos metu efrinas B prisijungia prie NMDA ir patenka į sinapses. Dėl efrino B NMDA receptoriai tampa jautresni skausmui.

Mokslininkų teigimu, nauji vaistai galėtų veikti būtent efriną B ir jo sąveiką su NMDA. Tokiu atveju NMDA poveikis atminčiai ir mokymuisi išliktų, tačiau skausmo jutimas gerokai sumažėtų.

Parengta pagal
http://www.medicalnewstoday.com/articles/318557.php