Pirmasis Lietuvos alergologas doc. Eduardas Razgauskas

Pirmasis Lietuvos alergologas doc. Eduardas Razgauskas

2019 metais sausio 7 dieną pirmajam Lietuvos alergologui doc. E. Razgauskui būtų sukakę 90 metų. Jaunieji alergologai ir klinikiniai imunologai vargu ar jį atsimena ar bent žino jo pavardę, bet mūsų, mokinių, atmintyje doc. E. Razgauskas yra gyvas. Tai mano Mokytojas, be kurio nebūčiau tapusi tuo, kuo esu dabar. Rašydama apie jį remsiuosi jo paties žodžiais iš knygos 45 metai sveikatos priežiūroje.

<…> 1929 metais Kretingoje gimiau atsitiktinai iš tarnaitės ir ponaičio ankstyvos meilės (vienai – gal septyniolika, kitam – gal devyniolika)… Gal tai meilės vaikas, gal atsitiktinumo… Pats nežinau. Augau dievobaimingoje našlės Karolinos Navickienės ir keturių gerokai vyresnių už mane dukterų šeimoje. Buvau mylimas ir puoselėjamas. Mokiausi Kretingos gimnazijoje, pertvarkytoje iš Pranciškonų berniukų gimnazijos. Matyt, buvau neblogas mokinys, nes baigiant mokyklą mane pristatė aukso medaliui. Beveik visą gimnazijos laiką buvau artimas Bažnyčiai ir Kretingos pranciškonams – uoliai patarnaudavau mišioms, bendraudavau su vienuoliais, formavusiais mano pažiūras. Baigęs gimnaziją, 1949 metais įstojau į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Po devynių dienų perėjau į Kauno kunigų seminariją, ieškodamas Dievo ir savo tikėjimo pagrindo. Po dvejų metų studijų, valstybinių įstaigų (greičiausiai KGB) nurodymu, kartu su kitais buvau iš Kunigų seminarijos pašalintas. Kunigų seminarijoje bandėme kurti saviauklos ir rengimosi didžiajai kunigystės misijai būrelį. 1950 metais buvau pašauktas į armiją. Po dviejų savaičių tarnybos iš jos pabėgau. Kodėl? Tiesiog negalėjau pakęsti. Sulaukiau arešto: aštuoneri metai laisvės netekimo. Pirmi metai – Solikamsko Nyrobo miškų lageriuose. Ten ir pradėjau mediko karjerą: tapau felčeriu – ar ne juokas – užteko devynių medicinos studijų dienų. Po metų etapais buvau grąžintas į Lietuvą – į saugumo rūmų požemį: atrado mane dalyvavus religiniame pasipriešinimo judėjime. Ypatingojo pasitarimo (Osoboje sovesčianije) nutarimu, bausmę padidino iki dešimties metų už antitarybinę veiklą, panaudojant religinius prietarus. Tada – Lukiškių kalėjimas, kelionė per daugelį etapų į Kemerovo srities lagerius, dar po kiek laiko – prie Omsko. Visą tą laiką dirbau felčeriu. Taigi pirmoji mano medicinos mokykla buvo lagerių medicinos įstaigos. Mirus Stalinui, mano vyresnieji draugai padėjo, kaip man atverti lagerio vartus. Buvau susargdintas plaučių tuberkulioze ir, Omsko teismo nutartimi, kaip sunkiai sergantis, 1954 metais buvau paleistas be teisės gyventi sostinėse ir vadinamuose režiminiuose miestuose. Padedamas draugų, prisiregistravau Kaune ir ten, vėl su daugelio žmonių pagalba, įstojau į Kauno medicinos mokyklą Nr. 1 Sanitarijos felčerių skyrių. Mokyklą baigiau 1956 metais su pagyrimu, įgydamas teisę stoti į aukštąją medicinos mokyklą. Tuo metu rektoriavusio akademiko J. Bulavo vykdomos universiteto liberalizacijos dėka tapau (Vilniaus universiteto) Medicinos fakulteto studentu. Studijų metais, regis, nuo antro kurso, dirbau laborantu Anatomijos ir embriologijos katedroje, kuriai vadovavo dekanas Salezijus Pavilonis. Su juo man teko praleisti daug darbo valandų rengiant Aiškinamąjį medicinos terminų žodyną. Jo vadovaujamas parengiau pirmąjį mokslo darbą apie Vilniaus naujagimių išsivystymą. Šiaip stengiausi prisitaikyti prie šurmuliuojančio studentiško gyvenimo. Baigęs universitetą, buvau paliktas Vilniuje. Susiklosčius aplinkybėms, man buvo pasiūlyta organizuoti pagalbą sergantiems alerginėmis ligomis… Kurį laiką buvau vienintelis alergologas Lietuvoje <…>.

1963 metais Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkuriamas pirmasis alergologijos kabinetas Lietuvoje. Lietuvos praktinės alergologijos pradininkas, 1970 metais įkūręs Respublikinį alergologijos centrą, inicijuoja alergologijos kabinetų kūrimą kituose Lietuvos miestuose – Šiauliuose (Laimutė Daukšienė, 1966), Kaune (Lilija Japertienė, 1969), Vilniuje (Elena Bučienė, 1965). Doc. E. Razgauskas organizavo epidemiologinius tyrimus trijuose Lietuvos rajonuose kartu su SSSR Alergologijos laboratorija, vadovaujama prof. A. Ado. Ekspedicijos duomenų pagrindu 1976 metais apsigynė medicinos mokslų kandidato disertaciją Bronchinės astmos, polinozių ir vaistinės alergijos klinikinis-epidemiologinis tyrimas. Nuo 1983 metų – Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. terapeutas, daugelį metų ėjęs kitas pareigas ir vykdęs kitus darbus, ilgametis Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. alergologas, rūpinęsis alergologine tarnyba Lietuvoje. 1991 metais tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotoju, o nuo 1994 metų vadovavo Bendrosios praktikos gydytojų centrui. Ilgametis Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos narys parengė 13 alerginių ligų diagnostikos ir gydymo sutarimų. Kartu su komisija organizavo daug alergologinių konferencijų, tarp jų ir tarptautinių (Interasma, Klaipėda, 1999 metai; EAACI 2003, Vilnius).

Doc. E. Razgauskas buvo pirmasis Lietuvos alergologų draugijos pirmininkas, vienas Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos kūrimo iniciatorių (2003) ir viceprezidentas, Vilniaus miesto alergologų sambūrio iniciatorius (2010). Ne vienas Lietuvos alergologas yra dėkingas jam už parodytą kelią į alergologiją. Nepaisant garbaus amžiaus, mano Mokytojas visada buvo pilnas idėjų, veiklus ir aktyvus.

 <…> Vieno tikiuosi, kad gydytojui reikia ne tik aukščiausio profesionalumo, bet ir giliausio žmoniškumo ir atsidavimo. Tai susiveda į vieną – pašaukimą tai veiklai. Ar jį turiu? Tikiuosi, kad taip. Bet ar galiu apie save spręsti? Manau, kad mano mokiniai padarys daugiau. Džiaugiuosi jų daroma pažanga <…>.

Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisija 2019 metais sausio 8 dieną iškilmingame posėdyje paminėjo doc. E. Razgausko 90-metį. Posėdį atidaręs akademikas Vaidutis Kučinskas įžanginėje kalboje papasakojo apie doc. E. Razgausko nuopelnus. Apie docento veiklą kuriant bendrosios praktikos gydytojų specialybę pranešimą paskaitė ir prof. Vytautas Kasiulevičius – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Šeimos klinikos vadovas. Posėdyje šiltu žodžiu docentą minėjo akademikė Zita Aušrelė Kučinskienė, akademikas Vyras Antanas Tamošiūnas, akademikas Remigijus Naujalis, prof. Regina Ėmužytė.

Rūta Dubakienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Lietuvos mokslų akademija