Prof. F. Jankevičius: Kertinis šiuolaikinės gydymo įstaigos akmuo – inovacijos

Prof. F. Jankevičius: Kertinis šiuolaikinės gydymo įstaigos akmuo – inovacijos

Žurnalo Internistas svečias prof. Feliksas Jankevičius, šių metų vasarį laimėjęs konkursą ir tapęs vienos didžiausių šalies gydymo įstaigų Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generaliniu direktoriumi, teigia, kad šiuolaikinės gydymo įstaigos kertinis akmuo – inovacijos. Iki tol medikas taip pat ėjo aukštas pareigas – buvo Nacionalinio vėžio instituto vadovas, dirbo gydomąjį ir mokslinį darbą, pelnė garbingų įvertinimų.

Kas paskatino dalyvauti konkurse? Kodėl paviliojo nauji iššūkiai? Galbūt pašnekovas turi didelių planų, susijusių su įstaigos tobulinimu? Atsakymai į šiuos ir kitus aktualius klausimus pokalbyje su žurnaliste Natalija Voronaja.

 

Kas paskatino žengti iš komforto zonos ir siekti keisti vieną vadovo kėdę į kitą?

 

Vadovauti tokiai didelei medicinos įstaigai kaip Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos yra didelė garbė. Ir tai nėra vien garsūs žodžiai. Daugelį metų dirbau šioje ligoninėje, ilgą laiką buvau Urologijos skyriaus vadovu, todėl žinau, kad čia sukauptas didžiulis mokslinis ir gydomasis potencialas. Ne kartą esu sakęs, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirba medicininis šalies elitas. Taigi dirbti, vadovauti tokiai ligonei ir didžiulė garbė, ir nemenkas iššūkis.

Be to, prisipažinsiu, kad mėgstu šią gydymo įstaigą. Mano geriausi karjeros metai yra susiję su Urologijos centru, todėl man nėra tas pats, kas joje vyksta. O ir čia dirbančių garbių medikų raginimas dalyvauti konkurse buvo labai reikšmingas, skatinantis imtis iššūkių ir drąsių projektų.

 

Atėjus vadovauti ligoninei, turėjote kokių nors konkrečių planų, minčių? Pasidalykite jais. Ar esate numatęs svarbiausius darbus?

 

Laimėjęs konkursą, gavau labai konkrečią užduotį, kurią suformulavo įstaigos dalininkai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (LR SAM) ir Vilniaus universitetas (VU). LR SAM svarbu, kad ligoninė ir toliau neužleistų pozicijų, išlaikytų lyderystę ir teiktų aukščiausio lygio gydymo paslaugas. VU rektoriaus pageidavimas ir nuogąstavimas taip pat buvo labai konkretus – gerinti mokslinį darbą. Beje, tikslas kelti mokslinio darbo lygį buvo ir viena priežasčių, dėl kurios nusprendžiau dalyvauti konkurse. Mokslas yra neatsiejama mano darbo dalis. Visada kartu su gydomuoju darbu vykdžiau ir mokslinius tyrinėjimus. Manau, kad ši sritis yra mano stiprioji pusė. Todėl ir ėmiausi šios užduoties. Tikiuosi, kad pasiseks ją įvykdyti.

Kiekviena universitetinė gydymo įstaiga turi atlikti 3 funkcijas – teikti aukščiausio lygio gydymo paslaugas, vykdyti mokymo procesą ir mokslinį tiriamąjį darbą. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirba daug mokslininkų, mokslinio darbo įdirbis yra, tačiau kartelę galima kelti daug aukščiau.

 

Kalbėdamas apie darbus, pabrėžiate, kad pagrindinės prioritetinės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų darbo sritis yra į pacientą orientuotos paslaugos, mokslo inovacijos, tarptautinis įstaigos pripažinimas ir bendradarbiavimas. Pakalbėme plačiau apie kiekvieną šių sričių. Ką galima gerinti ar keisti gydymo, t. y. į pacientą orientuotų paslaugų, srityje? Kokius svarbiausius trikdžius matote?

 

Pacientai laukia, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos būtų patikimiausia ir patraukliausia sostinės gydymo įstaiga. Norint to pasiekti, reikia paisyti pacientų lūkesčių. Žinoma, kad aukščiausio lygio gydymo paslaugos – svarbiausia užduotis. Su šiuo tikslu susiję ir kiti klausimai, ne vien gydymo, bet ir logistikos. Tai ir eilės pas specialistus, ir problemos prisiskambinant. Neseniai nagrinėjome skambučių tarnybos problemą, kurios esmė – žmonių skundai dėl nuolat užimto telefoninio ryšio ir negalėjimo prisiskambinti į registratūrą. Tai vienas, nors ir smulkus, bet pacientams svarbus paslaugos fragmentas, kai dėl prastokai organizuoto darbo kenčia kokybė. Aktualūs ir kiti logistikos klausimai. Pavyzdžiui, automobilio statymo organizavimas prie klinikų. Kartu su LR SAM bandome spręsti automobilių stovėjimo vietų trūkumą, tačiau tai nėra lengva užduotis: ne viskas taip nesudėtingai padaroma, kaip būna suplanuota, ne viskas patinka sostinės gyventojams.

Geresnis gydymo proceso organizavimas, optimizavimas – siekiamybė. Kaip prisibelsti prie specialisto, patekti į konsultaciją, sumažinti eiles atlikti tyrimus pas specialistus – daugelį metų opiais išliekantys klausimai, kuriuos išspręsti gali padėti inovacijos. Mano nuomone, šiandien medicininės paslaugos kokybės gerinimas ir optimizavimas neįmanomas be inovacijų, kurios turėtų būti įdiegtos įvairiose srityse: ir sprendžiant jau minėtą skambučių tarnybos klausimą, ir eilių brangiems tyrimams mažinimą, ir vaizdų archyvavimo, ir teleradiologijos, ir daugybę kitų klausimų. Yra daug įvairių inovatyvių technologijų. Tereikia jomis pasinaudoti, mokėti interpretuoti ir pritaikyti kasdieniame darbe. Lengva pasakyti, bet daug sunkiau padaryti.

Visas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų darbas – gydymas, mokymas, mokslas – yra susijęs su progresu ir inovacijomis. LR SAM bendra koncepcija yra mažinti stacionarinių lovų skaičių, kuris yra perteklinis Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjungos šalimis, ir plėsti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas, kurios patrauklesnės yra ir pacientams. Ir šį tikslą galima įgyvendinti tik įdiegus įvairias inovacijas. Pavyzdžiui, pasitelkus naujausias technologijas, pažangias gydymo galimybes, daugiau operacijų galima atlikti be bendros nejautros, pasitelkus minimaliai invazinius būdus ir pan. Taip galima trumpinti hospitalizavimo laiką, daugiau operacijų ir procedūrų perkelti į dienos stacionarą.

 

Kita svarbi sritis – mokslas ir mokymas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos yra studentų, rezidentų mokymo bazė. Ką galima gerinti šioje srityje? Kokie yra būsimų gydytojų lūkesčiai?

 

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos – puiki mokymo bazė, o jos medikai – įgudę dėstytojai. Studentų rengimas yra neatsiejama viso bendro mokslo ir mokymo proceso dalis, kurioje taip pat yra naujų iššūkių ir tendencijų. Šiandienis studentas – darbštus, intelektualus, apsiskaitęs, norintis nenuobodaus dėstymo. Be abejo, kartais reikia ir prie knygų pasėdėti, tačiau motyvuoti studentai domisi ir žino, kas vyksta pasaulyje, ir jau studijų metais norėtų gauti progresyviausias žinias. Stengiamės jų smalsumą užpildyti aktualia informacija, perteikti naujausias ir nuolat atnaujinamas teorines žinias. Tarptautiniai gydymo ir diagnostikos standartai kasmet keičiasi: jie nuolat papildomi naujais teiginiais, nes vis daugiau sužinoma apie kiekvieną ligą, apie patogenezės mechanizmus. Visa tai kuo greičiausiai stengiamės perteikti studentams. Taigi, norint užtikrinti studentų reikalavimus, dėstytojai irgi turi ruoštis, jie negali skaityti kasmet tas pačias paskaitas, o privalo atnaujinti informaciją, papildyti žiniomis, kurių pasisemia profesinėse konferencijose, seminaruose. Dėstytojas nuolat turi tobulėti, niekada nenustoti mokytis. Tik tada jis bus įdomus studentams, kolegoms, tik taip jis gali tapti geru gydytoju praktiku.

 

Mokslo laimėjimai pacientams leidžia tikėtis pažangiausio inovatyviausio gydymo. Kaip pagreitinti inovacijų pritraukimą? Ar visada lemia vien pinigai?

 

Viską lemia motyvacija, noras progresuoti. Žinoma, reikalingos ir investicijos. Tačiau manau, kad šiandien svarbiau yra kalbėti ne apie ligoninės biudžeto didinimą, o apie tai, kaip optimaliai panaudoti piniginius išteklius, kad lėšų paskirstymas lemtų ligoninės judėjimą į priekį, o ne slydimą į šoną ar ėjimą atgal.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, kaip ir visos šalies įstaigos, lėšas uždirba teikdamos paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Technologijos sudėtingėja, reikalauja daugiau laiko ir žinių, tačiau tai ne visuomet atsispindi apmokant už paslaugas. Todėl dėl įkainių nuolat deramasi su valstybine ligonių kasa (VLK). Šios diskusijos nėra lengvos. Medikai, ligoniai pageidauja greitesnio inovatyvių vaistų, technologijų atėjimo. Šiuo klausimu pažerta daug kritikos tiek VLK, tiek LR SAM. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į ribotą biudžetą, ir į tai, kad nauji vaistai ar technologijos yra vis brangesni. Todėl reikėtų ieškoti naujų kompensavimo mechanizmų, technologijų. Tai daroma, tik galbūt ne taip greitai. Neturėtume vien kritikuoti, turėtume bandyti kartu ieškoti sprendimų, mechanizmų, kurie padėtų optimaliau investuoti sveikatos apsaugai skirtas lėšas ir lemtų greitesnį inovacijų atėjimą į praktiką.

 

Daug dirbate mokslo srityje, pasiekėte svarių rezultatų, įvertinimų. Ar pavyks tęsti mokslinį tiriamąjį darbą vadovaujant tokiai didelei įstaigai?

 

Tikrai neapleisiu mokslinio tiriamojo darbo. Tiesa, dabar, pirmais vadovavimo mėnesiais, tam visiškai neturiu laiko. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos – didžiulis gyvas organizmas, ir dabar vyksta susipažinimas, įsiliejimas į jo gyvenimą. Šį etapą pavadinčiau krantų apčiuopa, įstaigos pajutimu. Taigi dabar neturiu laiko mokslui, bet, be jokios abejonės, prie jo sugrįšiu. Tiesa, turiu doktorantų, kurie vykdo mokslinius darbus, stengiuosi jiems padėti.

 

Tarptautinis bendradarbiavimas – kaip galima plėsti šią sritį?

 

Tai dar viena nuolatinė siekiamybė. VU iškėlė reikalavimus kelti tarptautinio bendradarbiavimo lygį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos turi prisidėti prie šalies gyventojų sveikatos gerinimo, siekdamos sveikatingumo rodiklius pakelti iki europinio lygio. Tai nėra paprasta. Tam reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas, dalyvavimas tarptautiniuose moksliniuose projektuose. Tai yra būtina. Tai yra universiteto ligoninės misija.

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad inovacijos ateina iš mokslo, o dalyvavimas moksliniuose projektuose pagreitina jų atėjimą, praplečia gydytojų akiratį, palengvina naujų technologijų įsisavinimą. Kita vertus, nedalyvavimas tarptautiniuose projektuose rodo atsilikimą, medicinos darbuotojų ir įstaigos stagnaciją, raidos sustojimą. Tik tarptautinių mokslo projektų vykdymas ir bendradarbiavimas leidžia būti lyderiais savo srityje ir neatsilikti nuo pasaulinio progreso.

 

Didelę įtaką geram įstaigos funkcionavimui turi darbų organizavimas, geras administravimas. Kas, jūsų nuomone, gerai veikia šioje srityje, o kas – nelabai?

 

Vadyba, ypač tokios didelės universiteto ligoninės, užima labai svarbią vietą. Šioje srityje irgi yra daug naujovių, kurias stengiamės perimti, pavyzdžiui, Lean sistemą. Lean vadybos modelis numato, kad į svarbių strateginių užduočių sprendimą yra įtraukiami žmonės, kurie betarpiškai jas vykdo, t. y. visi įgyvendinant užduotį dalyvaujantys darbuotojai – nuo žemiausio iki aukščiausio rango. Tai yra veiksminga sistema, nes dažnai optimalus darbinis sprendimas kaip tik ir yra pasiūlomas tų žmonių, kurie betarpiškai susiję su sprendžiamu klausimu. Be abejo, tai tik vienas vadybos aspektas.

 

Kalbėjome apie į pacientus orientuotą paslaugą. Ne mažiau svarbi ir darbuotojų gerovė. Kaip sukurti tokią darbo aplinką, kad vieni norėtų dirbti, o kiti – gydytis?

 

Mano pagrindinė koncepcija – žalia šviesa jaunimui. Todėl sieksiu užtikrinti šiuolaikines darbo vietas, kad jie galėtų panaudoti visas savo žinias, įgytas mokslo ir stažuočių užsienyje metu. Svarbus uždavinys yra identifikuoti gabiausius darbuotojus, uždegti jiems žalią šviesą, kad jie aktyviai dalyvautų tiek gydomajame, tiek moksliniame darbe. Tai mano svarbiausias rūpestis.

 

Kokių dar planų ar idėjų turite?

 

Turiu keletą projektų-iššūkių visai ligoninei, tačiau kol kas nenoriu šio sumanymo viešinti. Apskritai siekiamybių daug: parengtas strateginis įstaigos planas ir dabar vyksta susitikimai su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų centrų vadovais, darbuotojais. Aiškinamės jų galimybes, norus, inovacijų poreikius. Kiekvienam centrui nubrėžiami tikslai, kurių bus siekiama, tam tikri strateginiai planai. Jie įvairūs, skirtingi, nes sudaromi pagal kiekvieno centro specifiką.

 

Kas įvyks artimiausiu metų? Kokiais planais, dideliais ar mažais sumanymais, kurie bus baigti ar pradėti vykdyti artimiausiu metu, pasidalysite?

 

Viena svarbiausių naujienų, susijusių su įstaigos struktūros pokyčiais, yra Vaikų ligoninės restruktūrizavimas. Iki šiol ši ligoninė buvo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas. Dabar taps jos dalimi, centru, tad dar glaudžiau bus susijusi su klinikų gyvenimu. Taip pat atsiras bendrojo valdymo skyriai, pavyzdžiui, ŽIV valdymo skyrius, kt.

Svarbiausia naujiena – liepos pabaigoje numatoma baigti Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės statybas. Pagaliau infekcinė ligoninė iš medinių barakų išsikels į šiuolaikines modernias patalpas. Kitas grandiozinis projektas, kurio taip pat visi laukia, yra Vaikų raidos centro ir naujo pediatrijos korpuso statybų pradžia. Taip pat vykdomos ir automobilių stovėjimo aikštelių statybos. Žodžiu, statybos darbų iš tiesų nemažai.

 

Kokią matote Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ateitį kadencijos pabaigoje – kas turėtų pasikeisti ar išlikti gydymo, mokslo, mokymo srityse?

 

Klausimas kiek senamadiškas. Tokį klausimą kadaise esu uždavęs savo mokytojui. Viską, kaip ir dabar, spręs dalininkai, kurie bus tie patys – LR SAM ir VU. Jie ir iškels tikslus, siekius. Bus nauji laikai, naujos užduotys ir nauji herojai.

 

Dėkojame už pokalbį