Prostatos vėžys – sėkmingai gydoma lėtinė liga?

Prostatos vėžys – sėkmingai gydoma lėtinė liga?

Statistikos duomenimis, prostatos vėžys tarp vyrų sergamumo piktybiniais navikais yra pirmoje vietoje. Tiesa, tai viena sėkmingiausiai gydomų onkologinių ligų. Kad liga būtų nustatyta anksti, mūsų šalyje veikia Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šalyje gyvena 374 tūkst. vyrų, kurie gali nemokamai išsitirti dėl prostatos vėžio, tačiau šia galimybe pasinaudoja tik kas ketvirtas. Pernai pagal šią programą pasitikrino apie 97 tūkst., per 8 šių metų mėnesius – 55 tūkst. vyrų.

Kaip paraginti vyrus rūpintis savo sveikata? Kaip gydomas prostatos vėžys? Ar mūsų šalies vyrus pasiekia šiuolaikiniai gydymo būdai?

Kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėju dr. Albertu Čekausku.

 

Rugsėjis – prostatos ligų mėnuo, kai vyrai aktyviai raginami tikrintis. Rugsėjo 15-oji – Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Kodėl tiek daug dėmesio skirta prostatos ligoms?

 

Beveik prieš 20 metų (1999-aisiais) Jungtinių Amerikos Valstijų urologinių ligų fondas pirmasis iškėlė šią problemą, todėl rugsėjis buvo paskirtas priešinės liaukos ligoms. Buvo nuspręsta mėnesį suskirstyti savaitėmis ir kiekvieną jų skirti tam tikroms svarbioms ligoms. Taip antroji rugsėjo savaitė kasmet skiriama priešinės liaukos uždegiminėms ligoms, prostatitams. Trečioji (šiemet nuo 17 iki 24 dienos) buvo skirta prostatos vėžiui, o likusioji – gerybinei prostatos hiperplazijai.

Didelis dėmesys šioms ligoms išlieka todėl, kad jos itin dažnos. Ypatingas dėmesys skiriamas prostatos vėžiui, nes sergamumas šio tipo vėžiu mūsų šalyje viršija Europos vidurkį, nors mirtingumo rodikliai mūsų šalyje nėra patys blogiausi.

 

Kuo pavojingas prostatos vėžys?

 

Didžiausia klasta, kad prostatos vėžys – liga be simptomų, ypač pradžioje. Kiek kitaip yra su uždegimine prostatos liga ar gerybine prostatos hiperplazija, kurios gali pasireikšti dažnu ar skausmingu šlapinimusi, susilpnėjusia šlapimo srove, pan. Prostatos vėžys neturi aiškių, specifinių, vien prostatos vėžiui būdingų simptomų. Simptomai ima varginti, kai liga jau gerokai pažengusi. Tad ją svarbu nustatyti laiku, nes tai lemia ir gydymo sėkmę. Viena pagrindinių diagnostikos galimybių ligą diagnozuoti anksti yra prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas.

Mūsų šalyje pradėjus veikti Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinei programai, ligos diagnostika smarkiai pagerėjo. Vis daugiau nustatoma ankstyvosios ligos stadijų. Todėl itin svarbu, kad šeimos gydytojai paragintų pacientus dalyvauti šioje programoje. Ji skirta 50–69 metų vyrams, o esant rizikos veiksnių, t. y. jeigu šeimos nariai (tėvas, brolis) serga ar sirgo šia liga, – nuo 45-erių. Pagal šią programą nemokamas kraujo tyrimas dėl PSA koncentracijos atliekamas kartą per 2 metus. 2017 metais įgyvendinant šią programą prostatos vėžys buvo nustatytas daugiau nei 1 tūkst. vyrų.

 

Vyrai jautriai reaguoja į prostatos ligas, nenori tirtis. Kaip juos paskatinti tai daryti?

 

Raginu vyrus nebijoti ir išsitirti. Mano nuomone, kiekvienas vyras, sulaukęs 40-ies, turėtų profilaktiškai atlikti šį testą. Noriu pabrėžti, kad tikrai ne kiekvienam vyrui reikės atlikti papildomų invazinių tyrimų. Biopsijos atliekamos maždaug kas ketvirtam vyrui. Be to, šiuo metu vystomi įvairūs ankstyvosios diagnostikos vaizdinimo metodai. Pavyzdžiui, nustačius priešinės liaukos vėžį, svarbus yra multiparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos (mp-MRT) tyrimas. Šis modernus tyrimas leidžia įvertinti, ar prostatos vėžys yra reikšmingas ar ne. Tai nulemia tolesnių invazinių tyrimų parinkimą. Naudojami MRT vaizdai padeda nukreipti biopsijos procedūrą į konkrečius prostatos pažeidimus, o tai leidžia įsitikinti, ar nepražiūrėjome reikšmingos ligos.

 

Galbūt paskatinti tirtis padėtų ir geri gydymo rezultatai?

 

Prostatos vėžys nėra vienalytė liga. Dažnai ši onkologinė liga nėra agresyvi. Kadangi dėl pagerėjusios diagnostikos jis vis dažniau nustatomas ankstyvųjų stadijų, išgijimo tikimybė, t. y., kad pacientas bus pagydytas pritaikius vieną ar kitą gydymo metodą, labai didelė. Bendras 5 ir net 10 metų išgyvenamumas (susumavus visų stadijų prostatos vėžio atvejus) viršija 90 proc. Jeigu liga nustatoma ankstyvųjų stadijų, 5 metų išgyvenamumas yra 99 proc. Kitaip sakant, praktiškai visi vyrai pasveikta. Manau, tokia žinia tikrai turėtų paraginti vyrus tirtis. Svarbu atrinkti pacientus ir diferencijuoti tuos, kuriuos reikia stebėti, ir tuos, kuriuos reikia aktyviai gydyti.

 

Paminėjote, kad vienas dažnesnių gydymo būdų yra tiesiog stebėjimas. Kokio šiuolaikinio gydymo gali tikėtis pacientais, sergantys prostatos vėžiu?

 

Galima pasidžiauti, kad kasdienybėje taikome praktiškai visus pasaulyje žinomus prostatos vėžio gydymo metodus. Prostatos vėžys gali būti gydomas chirurginiu būdu, hormonų terapija, spindulių terapija, chemoterapija ar šių metodų deriniais.

Šiandien atliekamos ne tik atvirosios prostatos šalinimo operacijos, bet ir laparoskopinės. Pastarosios pranašesnės, nes jų funkciniai rezultatai geresni. Vadinasi, jaunesniems vyrams yra didelė tikimybė išlaikyti gerą lytinę funkciją, mažiau pasitaiko šlapimo nelaikymo atvejų, be to, grįžimas prie įprastinio gyvenimo, darbo vyksta sparčiau.

Tobulėja ir medikamentinio gydymo galimybės. Be to, sergant prostatos vėžiu, didelę dalį pacientų galima tiesiog stebėti. Aktyvus stebėjimas nėra laukimas, kol liga pradės progresuoti. Parinkus šią taktiką, pacientas turi nuolat lankytis pas urologą, atlikti kraujo tyrimus, kas 3 mėnesius – PSA kraujo tyrimą. Prireikus kartojamas mp-MRT tyrimas, prostatos biopsija. Taip galima pavėlinti, atitolinti radikalųjį gydymą, o kai kurias atvejais ir apskritai jo išvengti.

Nustačius progresavusią ligą, tai irgi nėra mirties nuosprendis, nes šiuo metu gausu įvairių vaistų, blokuojančių testosterono apykaitą. Kadangi žinoma, kad prostatos vėžio vystymąsi skatina vyriškasis hormonas testosteronas, sukurta vaistų, kurie užkerta kelią jo gamybai. Džiaugiamės, kad galime pasiūlyti praktiškai visus pasaulyje skiriamus vaistus nuo prostatos vėžio. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centras dalyvauja medikamentų klinikiniuose tyrimuose. Tad pacientams, kuriems liga yra progresavusi ir kuriems visos gydymo galimybės yra išnaudotos, galime pasiūlyti dalyvauti tyrimuose ir gydytis naujausiais eksperimentiniais vaistais. Taip pacientų gyvenimas ilginamas metais.

Kalbant apie progresavusio prostatos vėžio gydymą, reikia pažymėti, kad yra ir kitų laimėjimų. Pavyzdžiui, nustačius išplitusį vėžį, pradžioje skiriama vaistų, blokuojančių testosterono apykaitą, kurių nepageidaujamas poveikis nėra toks reikšmingas kaip skiriant chemoterapiją. Be abejo, kai kurias atvejais chemoterapija neišvengiama, tačiau dabar atsiranda net ir tokių vaistų, kurių galima skirti sergant hormonams atspariu prostatos vėžiu. Džiaugiamės, kad šis gydymas nuo šių metų jau yra kompensuojamas. Taigi chemoterapija skiriama tik daug labiau progresavusios ligos atvejais. Tai svarbus pranašumas.

 

Minėjote pažangų mp-MRT tyrimą. Ar jis prieinamas visiems pacientams?

 

Apie tyrimo reikalingumą sprendžia urologas. Neretai mp-MRT tyrimas paskiriamas prieš biopsiją ir praktiškai visais atvejais, kai pacientą planuojama aktyviai stebėti. Tokiems pacientams tyrimas skiriamas praėjus 3–4 mėnesiams po pirmosios biopsijos, siekiant įsitikinti, ar nėra prostatos vėžio požymių ir ar vietoj stebėjimo taktikos nereikėtų parinkti kitos. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centre šis tyrimas yra atliekamas visiems sergantiesiems, kuriems jo reikia. Šis tyrimas – tai naujausia tendencija diagnozuojant prostatos vėžį.

Mp-MRT tyrimas yra brangus. Kita vertus, jis leidžia išvengti kitų papildomų nereikalingų tyrimų ir tiksliau nustatyti ligos progresavimo riziką.

 

Kokių naujovių tikitės ateityje?

 

Pasaulyje plačiai plėtojama robotinė chirurgija. Ši pažangi technika leidžia dar labiau sumažinti komplikacijų riziką, dar labiau pagreitina paciento sveikimą, dar geriau išsaugomos tiek seksualinė, dėl šlapinimosi funkcijos, greičiau sugrįžtama į įprastą gyvenimo ritmą. Deja, kol kas tokios inovatyvios aparatūros Lietuvoje nėra, nors ją turi kitos Europos šalys. Norėčiau atkreipti į tai sveikatos politikų dėmesį. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje bus priimtas atitinkamas politinis sprendimas.

 

Kokias svarbiausias problemas išskirtumėte? Kokią grandį, kalbant apie prostatos vėžio diagnostiką ir gydymą, jūsų nuomone, reikėtų stiprinti?

 

Noriu pabrėžti, kad nors prostatos vėžys yra vyresnio amžiaus žmonių liga (sergamumo pikas – apie 60–70 metai), vis dėlto pirmą kartą PSA tyrimą turėtų atlikti visi 40 metų vyrai. Liga nebyli, vyrai simptomų nejaučia, todėl tirtis neskuba. Šis tyrimas galėtų parodyti galimos ligos riziką ateityje, tapti atskaitos tašku kartojamiems tyrimams vėliau. Tad svarbiausias, mano nuomone, darbas yra paraginti vyrus tirtis, atvesti juos pas šeimos gydytoją ir paskatinti atlikti PSA tyrimą. Šiandien prostatos vėžys tikrai nėra mirties nuosprendis. Gydytojai turi daug galimybių padėti ir didžioji dalis ligonių pasveiksta ir gyvena visavertį gyvenimą.

Ragindamas vyrus tirtis, dar kartą pabrėžiu, kad diagnostika nėra skausminga, o invazinių tyrimų, kurie pacientams kelia nerimą, atliekama vis mažiau. Mažėjantį biopsijų skaičių galima paaiškinti tuo, kad vis tikslingiau atrenkami pacientai, kuriems iš tikrųjų biopsija yra informatyvi. Taigi kviečiu tirtis, nes ankstyvoji diagnostika gali gerokai sušvelninti ligos padarinius, smarkiai pagerina gydymo rezultatus ir, svarbiausia, išsaugo paciento gyvybę.

 

Dėkojame už pokalbį

Kalbėjosi Natalija Voronaja