Ūžesys ausyse: diagnostika ir gydymas

Ūžesys ausyse: diagnostika ir gydymas

Įvadas

Ūžesys ausyse (tinitas) – tai garso suvokimas ir girdėjimas galvoje, kai išorinio garso nėra. Garsas gali būti girdimas viena arba abiem ausimis, aplink galvą, kaip tolimas arba labai artimas ūžimas, skambėjimas, šnypštimas ar kitas garsas. Ūžimas ausyse gali būti nepertraukiamas arba gali nutrūkti. Tinitas gali būti pulsuojantis ir ritmiškas. Toks ūžesys ausyse gali byloti apie sunkų sveikatos sutrikimą. Net ir esant neritmiškam ūžesiui ausyse, reikia nuosekliai ištirti pacientą. Remiantis Amerikos tinito asociacijos (angl. American Tinnitus Association) duomenimis, maždaug 50 mln. žmonių vargina lėtinis ūžimas ausyse, kuris tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius (1). 12 mln. žmonių ūžimas ausyse sutrikdo kasdienį gyvenimą, mažina darbingumą, trukdo poilsiui. Tinitas gali pasireikšti ir vaikams (2). Su amžiumi rizika susirgti didėja (3). Ūžesys ausyse būdingesnis vyrams nei moterims, be to, dažniau pasireiškia rūkaliams (1). Šiame straipsnyje aptarsime ūžesio ausyse etiologiją, diagnostiką ir gydymą.

 

Ūžesio ausyse etiologija ir įtaka pacientui

Ūžesys ausyse turi didelę įtaką ne tik fizinei paciento sveikatai, bet ir psichologinei, socialinei gerovei. Kai kurie pacientai girdi ūžesį ausyse, o kai kuriuos jų šis garsas labai vargina. Apie 25 proc. pacientų, besiskundžiančių tinitu, per laiką ūžesys intensyvėja (4). Lėtinio tinito simptomai laikui bėgant gali sumažėti ir tapti mažiau varginantys, ypač tuomet, kai prastėja klausa (5). Norint įvertinti, kokią įtaką ūžesys ausyse turi paciento gyvenimo kokybei, galima jį apklausti naudojantis dviem moksliškai pripažintais klausimynais (angl. Tinnitus Handicap Inventory ir Tinnitus Reaction Questionnaire) (5). Moksliniai tyrimai įrodo, kad negalios lygis ir pablogėjęs gyvenimo kokybės rodiklis, kurį gali sukelti ūžesys ausyse, tiesiogiai nepriklauso nuo ūžesio garsumo, tipo ar trukmės (5). Nuotaikos ir miego sutrikimai gali paryškinti tinito sukeliamą negalią (6).

Ūžesį ausyse gali sukelti:

  • kraujagysliniai pakitimai dažniausiai sukelia pulsuojantį, ritmingą (turintį ritmą) ūžesį ausyse, tačiau, esant aterosklerotiniams pakitimams kraujagyslėse, ūžesys gali būti ir neritmiškas (5). Retrospektyviniame tyrime buvo tirti 84 pacientai, kurie girdėjo ritmingą ūžesį ausyse. 42 proc. iš jų buvo diagnozuota grėsmę kelianti kraujagyslinė patologija (dažniausiai duralinė arterioveninė fistulė ir karotidinė-kaverninė fistulė) (7);
  • arterijos, esančios šalia smilkinkaulio, gali sukelti garsus, susijusius su turbulentiška kraujo tekėjimo srove. Dažniausiai šį ūžesį sukelia smilkinkaulio uolinės dalies kraujagyslės (5). Tai nėra sveikatai ir gyvybei pavojinga tinito forma, tačiau reikėtų pacientą ištirti dėl galimų aterosklerotinių pakitimų kraujagyslėse. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pacientai dažniausiai neturi kitų klausos funkcijos sutrikimų ir šis ūžesys yra stipresnis esant tylioje aplinkoje (pacientai skundžiasi, kad ūžesys sustiprėja naktį);
  • galvos ir kaklo paragangliomos yra gerybinės neoplazmos, kylančios iš paraganglijos ląstelių, yra aprūpintos gausia kraujotaka. Jų lokalizacijos dažniausiai nustatomos šalia miego arterijos bifurkacijos, ties riestinio sinuso ir vidinės jungo venos jungties vieta ir išilgai timpaninių arterijų vidurinėje ausyje. Šios paragangliomos gali sukelti garsų, pulsuojantį ir ritmišką ūžesį ausyse, kuris gali net trikdyti klausą (5). Navikas gali būti matomas apžiūrint ausį pro būgnelį kaip raudona ar melsva masė, o kakle galima darinį užčiuopti. Navikui didėjant, pacientas gali prarasti klausą (5);
  • veninių kraujagyslių kraujo srovės tėkmė (angl. Venous hums) taip pat gali sukelti ūžesį ausyse. Šis tinitas būdingesnis pacientams, sergantiems sistemine hipertenzija, padidėjusiu intrakranialiniu slėgiu arba turintiems neįprastai aukštą riestinio sinuso ir vidinės jungo venos jungties vietą (5). Šį ūžesį pacientai dažniausiai apibūdina kaip švelnų, žemą garsą, kuris gali praeiti paspaudus jungo veną, pakeitus galvos padėtį (8);
  • raumenų, esančių vidurinėje ausyje, spazmai gali sukelti pulsuojantį ir ritmišką ūžesį ausyse (5). Šie raumenys yra inervuoti V ir VII galvinių nervų. Raumenų spazmų priežastis gali būti dėl otologinės ligos arba dėl neurologinės patologijos, tokios kaip išsėtinė sklerozė. Timpanometrija ir otoskopija yra naudingi tyrimai diagnozuojant raumenų spazmų sukeltą tinitą. Spragsinčius ir nereguliarius garsus gali sukelti miokloninis gomurio raumenų spazmas. Šis raumuo jungiasi su klausomuoju kanalu, todėl jam spazmuojant ir yra girdimas garsas (6). Spazmo kilmė gali būti neurogeninė (išsėtinė sklerozė), mikrovaskulinė, intoksikacinė;
  • atviras klausomasis kanalas (angl. Patulous eustachian tube) sukelia ūžesį, panašų į vandenyno ošimą, garsas dažnai sinchronizuojasi su kvėpavimu (8). Šios patologijos priežastis gali būti staigus ir didelis svorio metimas, spindulinis gydymas šalia arba į nosiaryklę. Simptomai išnyksta pacientui gulint. Taip pat pacientas skundžiasi, jog girdi savo balsą (autofonija);
  • somatinės kilmės neritmišką tinitą dažnai sukelia temporomandibuliarinio sąnario disfunkcija(9). Tinito simptomai pagerėja gydant šio sąnario disfunkciją. Šis tinitas yra siejamas su ausies būgnelio pažeidimu (5). Ūžesys ausyse, kurio priežastis yra chondrosarkoma, endolimfinio maišelio navikai, yra panašus į mašinos variklio garsą, gali būti pulsuojantis ir ritmiškas (5);
  • tinito simptomai gali pasireikšti dėl neurosensorinio klausos praradimo. Ūžesio ausyse atsiradimas dažnai yra pirmasis rodiklis, kad gali būti pažeisti sraigės ląstelių plaukeliai, ypač jei pacientui tenka labai triukšmingoje aplinkoje. Kita tinito priežastis gali būti ototoksiniai medikamentai, navikai, spaudžiantys ar tempiantys kochlearinį nervą (vestibulinė švanoma), barotrauma vidurinėje ar vidinėje ausyje, skystis vidurinėje ausyje (dažnai dėl ūminio otito) (5).

 

Diagnostika

Svarbu atsiminti, kad ūžesys ausyse dažnai rodo, jog yra klausos pažeidimas ar kitas kochlearinis pažeidimas. Tai gali būti vienintelis paciento, sergančio centrinės nervinės sistemos liga, skundas. Kruopštus anamnezės surinkimas ir fizinis ištyrimas yra svarbūs diagnostikos elementai, bandant išsiaiškinti tinito etiologiją. Renkant anamnezę, svarbu išsiaiškinti, koks yra ūžesio pobūdis. Reikėtų paprašyti paciento, kad jis bandytų garsą apibūdinti kuo tiksliau (epizodinis, nuolatinis, ritmiškas ar ne, pulsuojantis, nepulsuojantis, aukštas ar žemas garsas, gal ką nors primena, pavyzdžiui, vandenyno ošimą ar mašinos variklio garsą). Svarbu išsiaiškinti, ar yra veiksnių, palengvinančių ar sustiprinančių tinitą (galvos pozicija, nakties metas ir pan.). Vartojami medikamentai irgi yra svarbūs, nes daugelis jų gali pažeisti klausą. Gretutinės ligos, tokios kaip sisteminė hipertenzija, kraujagyslių aterosklerozė, neurologinės ligos, operacijos, depresija ar nemigos epizodai, turi didelę reikšmę nustatant tinito etiologiją. Apžiūrint pacientą, svarbu atkreipti dėmesį į galvos ir kaklo sritį, apčiuopti, ar nėra darinių, patikrinti galvinių nervų funkciją, atlikti otoskopiją. Įtariant kraujagyslinės kilmės tinitą, rekomenduojama atlikti kaklo, periaurikulinės srities, smilkinio auskultaciją, galima išgirsti ūžesį. Tokį pacientą svarbu nusiųsti pas neurologą ir otolaringologą. Kraujagyslinės kilmės tinitą rekomenduojama diagnozuoti atlikus magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) angiografiją (10). Kiekvienam pacientui, kuriam įtariamas tinitas dėl klausos aparato patologijos, reikėtų atlikti audiometrinius testus (audiogramą, timpanometriją ir kt.) (5).

 

Ūžesio ausyse gydymas

Ūžesio ausyse gydymas apima gretutinių ligų gydymą, bandoma sumažinti neigiamą bei tiesioginį tinito poveikį gyvenimo kokybei. Daugeliui pacientų ūžesys ausyse yra lėtinis, o gydymo tikslas yra sumažinti jo poveikį ir bet kokią dėl tinito susijusią negalią (11). Remiantis pasauline moksline literatūra, daugelis gydymo būdų, įskaitant elgsenos pokyčius ir vaistus, nėra efektyvūs ir specifiniai, jų efektyvumas nebuvo įrodytas atsitiktinių imčių tyrimuose (11). Taigi svarbiausia išsiaiškinti ūžesio ausyse priežastį ir pagal ją parinkti tinkamiausią gydymą. Esant depresijai ar miego sutrikimui, pacientą reikia siųsti pas psichiatrą, esant kraujagyslinės kilmės tinitui, gali prireikti net ir operacijos. Išsiaiškinus, kad pacientas vartoja ototoksiškus vaistus, reikia rekomenduoti juos iškart nutraukti ir pasiūlyti alternatyvius medikamentus. Medikamentų, kurie specifiškai būtų veiksmingi ir tinkami tinitui gydyti, nėra (11). Pacientams, kuriems nustatytas klausos sutrikimas ir tinitas, paskirta elektrinė stimuliacija gali padėti sumažinti tinito simptomus (12).

 

Apibendrinimas

Ūžesys ausyse (tinitas) – tai garso suvokimas ir girdėjimas galvoje, kai išorinio garso nėra. Pacientai šį garsą gali apibūdinti įvairiai – epizodinis, nuolatinis, ritmiškas ar neritmiškas, pulsuojantis, nepulsuojantis, aukštas ar žemas garsas, ką nors primenantis, pavyzdžiui, vandenyno ošimą ar mašinos variklio garsą. Ūžesio ausyse etiologija yra labai įvairi. Tinitą gali sukelti kraujagyslinė patologija, neurologinės ligos, klausos ir vestibulinio aparato ligos, psichiatrinės ligos, medikamentai ir kitos priežastys. Diagnozuojant svarbiausia išsiaiškinti tinito etiologiją. Gydymas parenkamas pagal ūžesio ausyse priežastį, nes specifinio gydymo nėra.

Eglė Virbickaitė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas