Žarnyno mikrobiotos svarba vystantis alergijai kūdikystėje

Žarnyno mikrobiotos svarba vystantis alergijai kūdikystėje

  
 
 


Santrauka 

„Nutricia“ pristato pirmąją iš trijų dalių serijos diskusiją apie alergijas ankstyvuoju gyvenimo etapu. Šiuose straipsniuose bus akcentuojamas svarbus žarnyno mikrobiotos vaidmuo ankstyvuoju gyvenimo etapu ir prebiotikų bei probiotikų svarba vykdant prevenciją ir mityba koreguojant alergiją karvės pienui.

Pandemijos grėsmė

Sergamumas alerginėmis ligomis, kaip antai alergija maistui, atopine egzema, alerginiu rinitu ir astma, visame pasaulyje (ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse) labai sparčiai auga, jomis serga 30–40 proc. gyventojų.1 Augantis sergamumas alergija maistui ypač daug problemų sukelia kūdikiams, jiems šioje augančioje tendencijoje tenka didžiausia našta.2

 

Alergija karvės pienui yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vaikų alergijų maistui, ja serga iki 5 proc. gyventojų.3 Nors, iki sukanka mokyklinį amžių, dauguma sergančių alergija karvės pienui kūdikių išauga iš šių ligų, vis labiau auga vaikų skaičius, kuriems šie simptomai neišnyksta arba ilgainiui atsiranda ir kitų alergijų – šis reiškinys dar vadinamas „alergijos maršu“.2–4

 

Žarnyno mikrobiota ir imuninė sistema

Mikroorganizmų sąveika yra svarbus veiksnys, veikiantis bręstančią imuninę sistemą, 70–80 proc. imuninių ląstelių gyvena žarnyne [5]. Žarnyno mikrobiota atlieka daug naudingų funkcijų, įskaitant apsaugą nuo kenksmingų patogenų, ji stiprina organizmo imuninę gynybą ir atlieka esmines metabolines užduotis [6]. Imuninė sistema itin sparčiai vystosi per pirmąsias 1 000 gyvenimo dienų. Norint, kad žmogus, ypač kūdikis ir vaikas, būtų sveikas, labai svarbu, kad susiformuotų ir išliktų pusiausvyra tarp mikrobiotos ir imuninės sistemos [7]. Alerginių ligų išsivystymui įtaką daro genetiniai ir aplinkos veiksniai, perdavimas iš motinos vaisiui. Šie veiksniai turi lemiamą įtaką formuojantis imuninei sistemai ir žarnyno mikrobiotai.

Veiksniai, kurie veikia žarnyno mikrobiotą kūdikystėje [8–10]:

  • gestacinis amžius;
  • motinos aplinka;
  • gimdymo būdas (gimdymas natūraliais takais ar cezario pjūvis);
  • maitinimas (žindymas krūtini ar pieno mišinių vartojimas);
  • antibiotikų vartojimas;
  • dieta;
  • oro užterštumas. 

Dovilė Simonavičiūtė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteta